2018 m. liepos 14 d., šeštadienis

SAVAITĖ

Praėjo įtempta darbo savaitė, kai grįždavome namo 23 valandą. Parodėm 2 spektaklius. Vieno "Virtuvės istorijos" du aktoriai atostogauja, tai teko itin greitai išmokti naujus vaidmenis ir pavaduoti kolegas. Tai nuotaikingas edukacinis spektaklis vaikams apie sveiką gyvenseną, daržovių naudą ir t.t. Visi išsijuosę stengėmės  naujai kurti spektaklį, kad būtų kuo profesionalesnis. Egidijus Zemleckas ieškojo internete informacinės medžiagos anglų kalba apie daržovių įvairias sąvybes; Petras Liubinas sumontavo naujai prožektorius, kad džiugintuėm scenos apšvietimu mūsų jauniausiąjį žiūrovą; Jam talkino ir sceną bei salę paruošė Darius Banelis; scenografiją, lėlytes atnaujino, aktorių kostiumais bei salės papuošimu pasirūpino Danutė Varnaitienė (beje, ji ir žiūrovus priėmė ir maloniai vaišio šių metų derliumi ir vaikučius ir jų tėvelius ir kitus šeimos narius. Tatjana Kuzminckienė vaidino Virėją ir Svogūną. Aš (Šviesa Šulc) ir Božena Burokienė stengėmės kiek įmanydamos per kelias dienas išmokti žodžius ir mizanscenas, naujai kurti spektaklį, kad jis būtų kuo profesionalesnis. Božena atliko Pipiro, Pomidoro ir Buroko vaidmenis, o aš - Morkos, Agurkėlio ir Bulvės. Garso operatorius - Egidijus Z., Šviesų operatorius - Petras L. Salė SIMULTANA prirmą kartą priėmė šitiek daug žiūrovų. Po spektakli dar ilgai vaikai neorėjo išeiti - glostė, mylavo lėles - daržoves. Ir mes patys po spektaklio negalėjome užmiršti tokių nuostabių akimirkų... Negaliu nepaminėti šio spektaklio sumanytojos ir lėlių kūrėjos Zitos Banelienė. Tai šios nuoširdžios menininkės dėka spekatklis keliauja per Lietuvą. Ji ir scenarijaus autorė. Ir visa tai padovanojo mūsų teatrui iš geros širdies be jokio atlygio. Spektaklio režisierė - Šviesa Šulc. Muzikinio takeleo kūrėjai ir atlikėjai: Irma Jokšytė, Artūras Urbonavičius, Danutė Kniukštienė, Tatjana Kuzmickienė. Muzikinio takelio režisierius - Lukas Gedvila
Kitas spektaklis "Kodėl aš čia?" - kaip visada virpinantis sielas praėjo nuostabiai.
Nuotraukoje spektaklio "Virtuvės istorija" režisierė Šviesa Šulc (2015 m.).

2018 m. liepos 9 d., pirmadienis

PIRMADIENIS

Mūsų teatre, galbūt skirtingai nei kitose įstaigose: pirmadienis yra daug labiau įtemptas ir žmonės labiau pavargę nei penktadienį. Vienam tenka palaikyti ranką ant galvos, nes visas išeigines skaudėjo galvą (tiki, kad mano rankos gydo, nors viskas yra iš Dievo ir nieko nėra iš manęs); kitas nori pasikalbėti apie širdies dalykus ir gauti patarimą (bet juk negaliu patarti niekam kitam, nes gyvenimą matau ne jo akimis) ; dar kitą tenka drąsinti ir guosti dėl šeimos liūdesio, kuris ištiko sunkiai susirgus šeimos nariui (tai geriausiai galiu padaryti malda); dar kitas jaučia psichologinį smurtą, mat per mažai skiriu jam dėmesio (o juk aš norėjau tik duoti kuo daugiau jam laisvės, kad jis jaustųsi kuo geriau, dirbdamas ir kurdamas mūsų teatre).
Iš tiesų, jei aš tai galėčiau padaryti, tai įkurčiau įstaigą, kurioje dirbtų visi be išimties žmonės, turintys negalią, kad galėtų jaustis oriai, o ne išskirtiniais, niekam tikusiais ir dar išlaikytiniais; - ir kad, aišku, nereikėtų siekti jokio rezultato. Nes kad įstaiga gyvuotų - turi būti sukurta pridedamoji vertė, - va čia ir susikerta gailestingumas ir vadovo pareigos. O juk užsienio šalyse daug kur gyvuoja neįgaliųjų teatrai, kuriuos išlaiko valstybė ir ten aš manyčiau kiekvienas žmogus gali iš tikrųjų pasijausti džiaugsmingu KŪRĖJU. Nes žmonės, turintys negalią iš tiesų dažnai turi ir mažesnes galimybes (ištvermė, pajėgumas ir kt.) už sveikuosius. Sunku, labai sunku ir skauda, labai skauda....
Nuotrauka iš Naujojo teatro archyvo.

2018 m. liepos 8 d., sekmadienis

ATOSTOGŲ METAS

Teatre irgi jaučiasi vasara. Daugiau laisvo laiko... Kol kas naujų spektaklių nestatom, kuriems ir suaukojamas visas laikas.. Naujas spektaklis teatre - tai naujo kūrinio gimimas, kuris jaudina namiškius, o vėliau ir kitus teatro mylėtojus. Vakar pasinaudoję laisvesniu laiku tarp GIMIMŲ peržiūrėjome stalčiuose susikaupusius popierius, kai kurie jų jau tapo makulatūra. Man talkino Egidijus Z. ir Petras L. Vasara norisi daugiau laiko skirti Didžiojo Režisieriaus Kūrybos stebėjimui ir jo Kūrinijos Raštų skaitymui...
Nuotrauka iš Naujojo Teatro archyvo. Foto - Asta Žakauskaitė. 

2018 m. liepos 7 d., šeštadienis

Pojūčių spektaklis "Kodėl aš čia?



Jau 20 mėnesių, kaip vyksta kas savaitę ar net kelis kartus per savaitę spektaklis "Kodėl aš čia?". Šis spektaklis mums brangus, nes jį kiekvieną kartą kuriame kartu su žiūrovais. Ir kiekvieną kartą pamilstam žiūrovus, o iš jų šiltų atsiliepimų matyti, kad ir žiūrovams dar nesinori skirtis, norisi dar likti ir dalintis naujai patirtais įspūdžius; būti drauge. Nes toks jausmas po spektaklio, kad visi mes seni pažįstami, tik labai seniai nesimatėm, kad net net neatsimenam...
Spektaklio trukmė: 1 val. 40 min. Būna ir ilgiau, priklausomai kiek žiūrovų susirinko ir kokie. Vaikams trumpesnis - iki 1 valandos. Tiesa, kas dar nežino, tai šis spektaklis vyksta tamsoje ir jį žiūrovai "žiūri", t. y. išgyvena kitais pojūčiais: klausa, lytėjimu, uosle, skoniu,  jutimo pojūčiais.
Spektaklį veda vienas pagrindinis aktorius (keičiamės rolėmis), o kiti jam padeda. Šį kartą pagrindinė aktorė buvau aš - Šviesa Šulc, Humanoidė Samanta - Božena Burokienė, Elfas Samuelis - Olegas Dlugovskij, Padavėja - Žydrūnė Dragūnaitytė, Virtuvės šefė - Danutė Varnaitienė, Durininkas - Petras Liubinas, Elfas Padauža - Darius Banelis, Elfas Nenuorama - Artūras Bardzilauskas Muzikos operatorius - Egidijus Zemleckas.
Nuotraukoje akimirka prieš spektaklį.


2018 m. liepos 5 d., ketvirtadienis

Darbuotojų susirinkimas

Kaip ir kiekvieną mėnesį teatro darbuotojai susirenka aptarti einamųjų klausimų, pasidžiaugti ar pasitarti ir t. t. Šio susirinkimo metu pasidžiaugėm, kad pojūčių spektaklis "Kodėl aš čia?" yra toks populiarus ir esant tokiai didelei paklausai, nutarėm papildomai parodyti žiūrovams dar du spektaklius liepos mėnesį. Taip pat pasidalinome naujiena, kad pastatas A. Jakšto g., kuriame vykdome savo veiklą, jau turi naujus savininkus. Ir tik laiko klausimas kiek ilgai mums bus leista čia pasilikti. Feniksas prisikels kitoje vietoje (mūsų logo - nuolat prisikeliantis feniksas). Susirinkimo metu buvo pasakytas ir skaudus žodis teatro kolektyvo ir vadovo atžvilgiu. Mes dažniausiai įskaudinam vienas kitą iš savo paties bejėgiškumo, kurį laikome savyje, nesugebėdami savalaikiai pasikalbėti vienas su kitu, išsisakyti. Iš tiesų, turbūt pats sudėtingiausias dalykas yra santykiai. Ir kaip išmokti bendrauti darbo kolektyve, kad turintys įvairias negalias žmonės sugyventų ir jaustų tarpusavio meilę. Kad norėtųsi daugiau duoti, o ne imti... Tai nuolatinis mokymasis kiekvieną akimirksnį . Buvo ir nuostabiai šiltų išgyvenimų: Andžej M. ir Valdo B. gimtadieniai. Gėlės, šypsenos, tortai... ir svarbiausia - dėmesys ir
dėkingumas.
Nuotraukoje rekvizitas iš spektaklio "Stiklinis Žvėrynas". Foto Asta Ž.

2018 m. liepos 2 d., pirmadienis

2018 m. liepos mėn. 2 diena (2018-07-02)

Mūsų teatro patalpos labai sename gražiame name Vilniaus centre (adresas A. Jakšto g. 9; patalpų numeriai: 130 - repeticijų salė (joje ne tik repetuojame, bet ir rodome spektaklius), 131 - reklamos skyrius, 135 - archyvas, 136 - administracinės patalpos, 137 - vadovo kabinetas (spektaklių rodymo metu jis pavirsta į rūbinę), 138 - scenos  tarnybos (grimierinė, kostiuminė, poilsio kambarys), 140 - kostiumų, rekvizitų sandėlis, 228 - salė SIMULTANA, kurioje repetuojame ir rodome spektaklius; taip pat turime garažą, kuriame laikomos spektaklių dekoracijos. Kirtimų kultūros centre saugomi nerodomų šiuo metu spektaklių dekoracijos, kostiumai, rekvizitai.
 Mano kabineto langai į kiemą. Šiuo metu teatro daugelis darbuotojų atostogauja, tai kaip niekad čia ramu ir tylu; už lango girdėti tik garsūs lietaus lašai tiška nuo stogų ir tai dar labiau ramina.
Šiandien su Dana K. (rinkodaros vadovė) suderinome spektaklio "Neprilygstamosios" pavadinimo pakeitimą (dabar jis vadinsis "Atleisk man"), naujo plakato koncepsiją. Pirmas šio šiuolaikinio dviejų dalių spektaklio variantas buvo suprantamas tik labai išsilavinusiam žiūrovui. Gastrolių metu rajonuose spektaklio rodymo metu žiūrovai piktindavosi, kad mes atseit tyčiojamės iš popiežiaus, kad čia visiška nesąmonė, o Vilniuje po pirmo veiksmo moterų būrelis išėjo iš spektaklio, sakydamos, kad tokį spektaklį galima rodyti tik Vasaros 5 ligoninėje. Tad šis spektakos modifikavosi į aiškesnį ir jis dabar yra vieno veiksmo. Kas žino, gal kada jis vėl grįš... Taip pat Danos paprašiau, kad pagalvotų apie spektaklių vaikams viešinimo ir informacijos sklaidos strategiją. Komunikacijų specialistui Lukui G. perdaviau informaciją dėl teatro svetainės informacijos bei didesnių reklamavimo galimybių. Vadybininkei Janinai B. parekomendavau susisiekti su LRT Seimo Kanceliarija, nes jie parduoda naudotusautomobilius; gal gi parduos mums išsimokėtinai ar padovanos? Apie tą galimybę man paskubėjo pranešti mūsų nuostabioji Zita B., kuri visad taip mums gelbsti ir padeda ne  tik išmintimi, bet ir praktiškai. Daug šiandien padėjo vadybininkas asistentas Egidijus Z. Naująsias technologijas jauni žmonės gliaudo kaip riešutus voverės; na taip, mūsų kartos labai jau skirtingos. Įdomu ar visiems vyresniosios kartos žmonėms visais laikais taip atrodo. Beje, patvirtinau repeticijų ir spektaklių rodymo datas bei aktorius, kurie bus užimti spektakliuose vasaros sezono metu.
Tai va, sumislijau rašyti metraštį. Dar nežinau į ką tai išvirs. Iš pradžių rašysiu kas tik šaus į galvą, o po to matysim...
Ačiū tau, Dieve, kad galiu taip mylėti.  Jei būtų galima pasirinkti kuo norėtum pavirsti po mirties, tai aš, aišku, norėčiau tapti pačia MEILE. Labai jau daug noriu, ar ne?
Nuotraukose Vaidilos salė prieš remontą ir po jo. Foto: Asta Ž. ir Inga D.
2018 metų liepos 1 diena

Sekmadienis. Už lango dideli lietaus lašai skęsta vis didėjančiose balose. Teatre tuščia ir ramu. Atėjo pasimatyti su manimi sūnus Egidijus - truputėli pasivaikščiojome po drėgną Vilnių, kuris irgi tuščias ir ramus: kas stebi futbolo čempionatą, kas Dainų šventę, o kas ...
Vėlai  vakare atėjo į Teatrą ir Petras L. - jis mielaširdis, daug gelbsti, yra draugiškai prie manęs prisirišęs. Gera, kai yra žmonių, kuriais gali pasikliauti.
Praeitą savaitę pridavėme Kultūros tarybai projektą 3-jų metų finansavimui. Buvo įtemptos dienos, kai grįždavome namo 24 valandą. Man gelbėjo Božena B., Tatjana K., Aušra K., Viktorija Petro L. marti; statistinius duomenis rinko Monika N., Jelena B. 3 d. anksčiau buvo iškviesta finansininkė Laima Z., kad surašytų praeitų metų duomenis.
Vakar SIMULTANO salėje vaikučiams ir jų šeimos nariams parodėme jaukų, bičiulystę ugdantį spektaklį "Iš bičių gyvenimo", kuriame vaidino: Bitė Ai - Žydrūnė D., Žydintis krūmas - Tatjana K., Meška - Artūras B., Bitininkas - Božena B. Šviesų operatorius - Edmundas V., garso operatorius - Olegas D. Kostiumus ir rekvizitus suruošė Danutė V. Spektaklis anot vienos aktorės buvo: "pats nuoširdžiausias; mes jautėme nuoširdumą iš žiūrovų..."
Iš tiesų, nuoširdžiausias ačiū Jums, mieli mūsų žiūrovai, nes be Jūsų nebūtų ir mūsų.
Vakar pietavau Šv. Pranciškaus Asižiečio (Bernardinų) vienuolyne su broliu Arūnu P., Juliumi S. ir kitais. Taip pat svečiuose buvo teologas Justas. Nuostabi šeimininkė Jūratė pagamino skanius pietus. Gera buvo pabuvoti tarp tikrų žmonių. Tada ir pats nejučia tampi vis tikresnis ir pamatai tą grožį, kurį Dievas tik tau asmeniškai padovanojo, o pasaulis pavydėdamas jį  neigia ir nejučia pats pradedi tai neigti.
Tau, Dieve, dėkoti dėkoti ir niekad nepamiršti ką dėl manęs esi padaręs.