Teatre nuo ankstaus ryto šurmuliavo aktoriai ir technikai, o artėjant spektakliui sugužėjo ir kiti pagalbininkai: rekvizitininkai, bilietininkai ir kiti -inkai. Visi su nekantrumu laukėme žiūrovų... Ir jie atvyko! Tą dieną linksmai nusiteikęs, keistokas katinas Markizas pasekė „Gerumo pasaką", susirinkusiuosius jis mokė skaičiuoti ir miauksėti, o Brolis Meistras su Sesute Danute - pažinti laiką. Po spektaklio salėje prie žiūrovų ovacijų prisijungė ir Bitutė - baltutė, minkštutė ir linksmutė šuniukė. Katinui Markizui ji pasirodė visiškai nepavojingas sutvėrimas, na gal tik žiūrovų dėmesio dalybose.
Po spektaklio teatro šeimynėlė nusprendė nuraminti kirminukus sojų padaže ir vasabių patale. Privalgę ir prikalbėję išsibarstėme švęsti savaitgalio.
29 d. (pirmadienis)
Teatre ramu. Nemiaukia katinai, nebėra ir laikrodžių bei veidrodžių dirbtuvėlės... Tačiau geras klausytojas išgirstų iš vieno ar kito kabineto klaviatūros ir pelės mygtukų barbenimą - tai rimtoji teatro dalis, kaip visada nebyliai dirba, kad teatro artistai būtų išgirsti,
30 d. (antradienis)
Teatre vis dar ramu. O tai gali reikšti tik viena - rimtoji teatro dalis tyliai rūpinasi teatro rytojum.
Šiandieną atsisveikiname su daug pasidarbavusia skaičiukų mylėtoja - praktikante Eglute. Ačiū tau už kartu praleistą laiką ir nuoširdžią pagalbą. Ačiū!
O teatro koridoriuose jau justi kaip rimtesnieji kolegos pamažu ruošiasi rytojaus šviesos spektakliui tamsoje „Kodėl aš čia?". Laukiame net 28 dalyvių, kurie kartu su aktoriais taps spektaklio dalimi. Pirmuoju smuiku jiems grieš Žydrūnė Dragūnaitytė. Iki pasimatymo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą