Kovo 27-oji - Tarptautinė teatro diena

Sveikiname su  #Vaižgantas premjera ir Tarptautine teatro diena!

Premjeros išvakarėse

Rimtai repetavom "Vaižgantas" spektaklį. Rytoj švęsime teatro dieną. padovanodami pasauliui naują meno kūrinėlį su meile. 

Už savaitę

20 d. trečiadienis

Ryte - spektaklio #Vaižganto repeticija, per pietus - pietūs, vakare - rekordinis pojūčių spektaklis „Kodėl aš čia?" daugiausia žiūrovų - 30.

21 d. ketvirtadienis

Ryte - spektaklio #Vaižganto repeticija.
Nykštukas Miegalius už savo mieguistumą buvo griežtai nubaustas ir ištremtas į šaltą ir rūsčią Rygą. Ten miegojo įtartinos reputacijos trečdalio žvaigždutės viešbutyje, po kurio jis nebaigia kasytis, mes jį stengiamės aplenkti poros metrų spinduliu, nes įtariame, kad jis parsivežė augintinių.
Megalius ten turėjo valgyti ant žemės bei mokėsi tarti raidę „A". Pavykus ištarti raidę „A" režisieriai suprato atradę tikrąjį talentą, kuris užkariaus Bolivudą.
Vakare - pojūčių spekatklis „Kodėl aš čia?".

22 d. penktadienis

Spektaklio vaikams „Gerumo pasaka" repeticija. Olego komentaras: trumpai ir aiškiai tariant, trumpai tariant, repeticiją kaip visada pradėjom nelaiku. Žodžiu mes susirinkam š sceną ir įpusėjus repeticijos laikui Tania pareiškia, kad turi laiko iki pusės keturių. Ir aš pasižiūrėjau į laikrodį - jis rodė 14:50. Ar viską parašei, nes prieš tai kiek skaičiau iškraipei visus žodžius. Parašei? Kadangi pagal spektaklio trukmę, vos vos ale spėjom vieną kartą prarepetuot. Tą dieną buvo daug įspūdžių, meilės ir gerumo.
Po repeticijos buvo teatro vadybininkų susirinkimas, kuriam vadovavo Karolis, o po to viską aprašė Monika 23 dienos apžvalgoje.

23 d. šeštadienis

Ryte – spektaklis vaikams „Gerumo pasaka“ salėje Simultana, vakare – spektaklio #Vaižgantas repeticija.

Monikos komentaras:

Jau kuris laikas gyvename ir kvėpuojame Vaižgantu. Nėra ko ir stebėtis – artėja

premjera. Vakar šauniai pasistiprinome restorane „Senatoriai“ po Vadybos posėdžio.

Gal ir pabartų Vaižgantas, kad kirtau kepsnį – ne visai gavėniškai, ale pačiam

Vaižgantui ne svetimos buvo mažytės „nuuodėmės“, kad ir truputį likerio į kavą. Tad

bičiuliavomės penktadienio vakarą šešiese: su Svetlana, Kristina, Žydrūne, Karoliu ir

Dariumi. Artūras, deja, neprisijungė prie mūsų kompanjos ir liko, anot direktorės,

savo mažoje „kapsulytėje“, kurią, beje, kiekvienas turime...
Vakar gavau užduotėlę iš režisierės Miglės ir animatoriaus Nido surasti bent šešis
Vaižganto bičiulius. Tokių radau labai daug: kunigų, politikų, moterų literačių,
giminių, su visais jais siejo gausi korespondencija arba tais laikais klestėjęs
epistoliarinis, t.y. laiškų rašymo žanras. Prie draugų rinkimo prisidėjo ir Božena.
Smagu, kad jai rūpi, ką veikiame. Laukiame nesulaukiame jos prisijungiant.
Nidas atnešė filmuotą medžiagą, kurioje matėme gyvą Vaižgantą – skubantį,
energingą, su sutana. Turėjęs pilvuką, truputį panašų į mūsų Artūro. Jo eisena taip pat
buvo aprašyta amžininkų plunksna.
Kazimieras Skebėra prisimena Vaižganto eiseną: „Visados eidavo pėsčias. Bet ne
eidavo, o tarsi plaukdavo, skrisdavo... jis savo eigasty net ir senatvėje buvo panašus į
ispanę šokėją. Šiltomis ir giedromis dienomis sutana būdavo atsegta, ir jam
„plaukiant“ jos skvernai plevėsuodavo šalia jo, lyg atsilikę, o Vaižgantas tuo metu
atrodydavo tarsi koks nežemiškas... Nuostabiai jis būdavo gražus visur, bet gatvėje –
gražiausias.“
Kai prasidėjo repeticija, paskambinau kompozitorei Tomai – ji jau buvo belekianti
pas mus ir prisistatė „Simultanoje“ po pusvalandžio. Tad susirinko visi – šviesistas,
animatorius ir kompozitorė, todėl repeticija jau buvo kaip niekad profesionali ir
magiška – jautėsi toji teatro dvasia, kurios neįmanoma nei nusakyti, nei aprašyti...
O čia tarp kitko – siunčiu gromatėlę visai spektaklio kūrimo grupei:
Sveiki,
Su giliu liūdesiu pranešu, kad turiu ne savo noru pasitraukti iš repeticijų ir vaidinimų.
Užpuolė labai stiprūs ir jau nebepagydomi nugaros bei sąnarių skausmai. Dvėstinoji
gal dar nesiartina, bet mano reikalai po vizitacijos pas liekarius visiškai susijaukė:
turiu pereiti prie visai lengvų fizinių pratimų – draugai jau nupirko šiaurietiškas
lazdas. Božena, jūs gi dievobaiminga moteriškė, pasimelskit, ar kurių galų... Sveikit,
tamsta, kuo greičiau ir išmokykit, kaip reikia vaikščioti su tomis lazdomis.
Tad, doras ir kilnus jaunime, kurį labai myliu, žinokite ir atminkite: nuo mokslų
bagotas nebūsi – tik kuprotas... Bet žmogus yr toks sutvėrims... Dievas nedavė... Tai
ką gi padarysi? Duota ko ir kaip tesėta.
Linkiu jums sėkmės grandiozinės spektaklyje, o aš stengsiuos iš paskutiniųjų, kad jis
gautų Kultūros pasą.
Olegai, naudinga skaityti knygeles ne (ne vien tik Harį Poterį), patraukiančias širdį
prie galo... O žinot, kas yra Poteriai? Neatspėjot! Ogi Hario Poterio tėvai...
Kristina, per trumpą laiką tapai laba gera deklamatore, tu tikra Demosteno pusseserė!
Slava, tu pats tikriausias rašytojas: paveizėkite visi, kokie ilgi jo pirštai!
Andžej, tavo gyvumas ir temperamentas gali ir klipatą iš patalo prikelti!
Žydrūnyt, sukalbėk padėkos poterėlį už tai, kad po bažnyčios ir altoriaus gali
susipainioti ir gaila, kad ne savame undaroke...
Artūrai, nevažiuok vienas į Ameriką, gal kitąsyk kartu –ir likerio į kavą įpilsiu, ir
pavertėjausiu!
Svetlana, daugiau šviesos ir saulės, juk taip mėgstat sprogstančius kačiukus ir
žydinčias žibutes!
Migle,
„Kol jauna, o sese, sėk pasėlio grūdus. Ir dirvos neapleiski!
Tuomet, kada jausi, kaip kūns ima stingti, dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nei sėsi, nei pjausi“... (Vincas Kudirka).
Būkite visi sveiki, drūti ir laimingi. O man belieka ORA ET LABORA (lot. Melskis
ir dirbk). Dirbsiu, ką sugebėsiu, kaip išmanysiu...

Jūsų,

Monika #Pastumdėlė

P.S. Rytoj ateisiu į repeticiją – gal jos metu paasistuosiu arba ką nors pakeverzosiu ar
pakraigaliosiu į mūsų teatro metraštį.
Balandžiai po balkoną duodasi, trupinių prašo – einu lesinti...

24 d. sekmadienis

Spektaklio #Vaižgantas repeticija.

25 d. pirmadienis

Vėl tas pats – spektaklio #Vaižgantas repeticija. Rytoj bus vėl tas pats - spektaklio #Vaižgantas repeticija.

 

Užstalės diena

„#Vaižgantas" repeticija, susėdę prie stalo kirčiavom tekstus.
Po pietų, vadybos susirinkimas prie apskrito stalo.

Kelias į Prisikėlimą

Nuostabi diena. Savaitė prasidėjo gavėnios mini rekolekcijomis, kurias pravedė mūsų mylimas pranciškonų brolis kunigas Arūnas Peškaitis. Keletas minčių iš rekolekcijų:
Lina Žekonienė (svečias):  įstrigo žodis - vedami.
Aušra po rekolekcijų suvokė, kad svarbiausia yra atlaidumas ir apie tai pasakė: atlaidumas - tai yra aromatas žibuoklės, kurį ji skleidžia sumindžiojusiai pėdai. Ir palinkėjo visiems kantrybės ir būti atlaidesniems. Ir kai labai sunku gyvenime reikia išeiti į savo asmeninę dykumą, kad susivoktum, padarytum išvadas ir taptum šviesesniu.
Kristina Gr.: mūsų visas gyvenimas yra kelias ir gavėnios metu kelias yra nelabai lengvas.
Irina: rekolekcijos pradžioje, kai grojo Tomas (prieš savaitę sukurtą pianinui kūrinį „Vėjas oazėje") aš mačiau angeliukus lakstančius baltais debesiukais ir kiekvieną laiminančius. Labai patiko rekolekcijos, norėčiau, kad jos būtų dažnesnės, jeigu jo jėgos leistų ateičiau tikrai, nes jau šiandien išdrįsau „atidaryti burną"... Vienu metu ašaros riedėjo, pajutau, kad tikrai esu vedama Dievo ir turiu labai didelę dovaną iš Dievo - tyrą širdį, žinoma, yra kur tobulėti. Ir kaip Vaižgantas sakė: laimės ieškojau kitiems ir pati tapau laiminga.
Laima: viltis.
Svetlana: labai nudžiugino pamąstymai apie kryžių, kuris krikščionybėje traktuojamas kaip Gyvybės medis. Daug buvo įdomių minčių viena jų, kad viename tunelio gale matom šviečiantį kryžių (Prisikėlimas), kitame - velnio uodegą (turtai, garbė, valdžia) ir tik mūsų pasirinkimas, į kurią pusę eiti. Ir nesvarbu, kas po mirties bus iškalta ant mano antkapio, svarbiausia, kas yra čia ir dabar.
Vakare spektaklio „#Vaižgantas"  repeticija.

Vaižgantas ir septyni nykštukai

Vakar rodėm spektaklį misteriją „Alter Ego", režisierė Šviesa Šulc.
Šiandien repeticija „#Vaižgantas". Lyja visą naktį, visą dieną ir iš tos melancholijos uždainavom:

VAIŽGANTAS IR SEPTYNI NYKŠTUKAI

Naują pasakų teatriuką gaubia sutema.
Septyni mieli nykštukai žaidžia su Migle.
Naktys šaltos, naktys ilgos, stūgauja šiaurys
Pro langelį žiūr premjera, beldžias į duris (2 k).

Migle, repetuokim, repetuokim Vaižgantą
Migle ir mes spektaklį pristatysim su trenksmu.

Uch, skubėk Miglele. Uch, mums širdį gelia
Taip tave mylim, kad apsakyt negalim.

Na, užteks jau laukti, premjera arti
Nes gali nebesuspėti gauti bilietų
#Vaižgantas" spektaklis oi tai bus, tai bus! (2 k)

Byra stiklas, treška durys, triukšmas - net klaiku!
Tai Miglelė susidūrė su pačiu Tumu,
Ne, nenori premjeros atšaukt
Oi tai bus kautynės ilgos, oi tai mūšis bus!

Migle, repetuokim, repetuokim Vaižgantą, Migle!
Ir mes premjerą pristatysim su trenksmu!

Oi, skubėk Miglele, oi, mums širdį gelia.
Taip daugiau nebus, ne ne
Aš jau einu į namus.

Tai sugedo mums gi ūpas, tai širdy graudu
Sėdim rūškani prie upės be mūsų Miglės
Sėdim pikti, susimąstę, liūdim iš širdies
Režisierę kur mes rasim, kas gi mums padės? (2 k)

Sausai

10:30 -13:30 - spektaklio „#Vaižgantas" repeticija.
15:30 - 18:30 - spektaklio „Kodėl aš čia?" repeticija.
18:30 - 20:30 - spektaklis „Kodėl aš čia?" spektaklis.

Už mūsų jaunas tris dienas

Kovo 11-oji
Mums visiems brangi laisvės diena. Šią dieną kartu su žiūrovais šventėme rodydami naujos versijos poetinį spektaklį pagal Maironio kūrybą „Beauštanti", rež. Šviesa Šulc, vaidina: Poeta - Olegas Dlugovskis, Kanklininkė - Toma Čepaitė, Lietuvaitės: I moteris - Šviesa Šulc, II moteris - Žydrūnė Dragūnaitytė, Svetimšalis - Darius Banelis, šviesų dailininkas - Darius Pečiūra, garso operatorė - Tatjana Kuzmickienė, spektaklio trukmė ~70 min. Šis spektaklis dažniausiai rodomas Lietuvai reikšmingomis dienomis ir ne tik. Jį visuomenei esame pristatę įvairiausiose erdvėse: Seime, Prezidentūroje, kalėjime, mokyklose, Lietuvos dvaruose, teatruose, salėje Simultana ir kt. Kartą, šio spektaklio rodymo metu visi žiūrovai (jų buvo apie 100) išėję iš savo vietų sustojo ratu, susikibo rankomis kartu su aktoriais ir giedojo „Lietuva brangi". Keletas žiūrovų atsiliepimų: „Tokį, spektaklį turi pamatyti kiekvienas Lietuvoje gyvenantis žmogus", „Tai gražiausias mano matytas spektaklis", o vienoje mokykloje moksleivė, kuri viskam priešinosi, nelankė pamokų po spektaklio verkė, ir kaip vėliau mokytojai pasakojo, iš esmės pasikeitė. Maironis ir šiandien išlieka aktualus. Pvz.:
„Žmonės tuščiai aimanuos,
niekas negirdi neklauso,
daug išbėgiojo...
Mes gi sau laužom rankas
Likę našlaičiais, be vado." ir kt.

Kovo 12 d.
Alter Ego repeticija. Kadangi susirgo du aktoriai, repeticija buvo varginanti, nes reikėjo greituoju būdu įsisavinti naujus vaidmenis.

Kovo 13d.
Vaižganto repeticija. Nykštukų nuotykiai:
Čiaudalius: skambino pasimetęs Petras, kaip visada užanty turėdamas egzistencinį klausimą: „Ką mes veikiam penktadienį?". Sužinojęs, kad rodysime spektaklį, kuriame jis vaidina, prarado amą ir ragelyje ilgai girdėjosi „A-a-a-a aš maniau, kad bus repeticija-a-a-a". Pyp pyp pyp".
Kuklusis: „Kas po ilgųjų švenčių, o kas po ilgųjų repeticijų vėl susibėgome aplink režisierę Miglę. Šiandien jau dirbome su ryšulėliais arba, tiksliau pasakius, su knygų stirtomis, perjuostomis špagatu – taip tuo pačiu lavinome ir raumenis. Anot Miegalius, šiandien taip dirbome, kad net ryšulėliai plyšo. Išvaidinome Čiaudaliaus, Niurzgutis ir Kuklučio partijų vaidmenis. Vaižganto dvasia tvyrojo, nes vis pamiršdavome, kad ne rašytojai juk esame. Pertraukos metu Miegalius suorganizavo arbatos ceremoniją. Ji atnešė puodelį, kurį esu gavusi dovanų gimtadieniui iš savo teatro draugų. Nuo karšto vandens jame išryškėja Naujojo teatro emblema ir tavasis veidelis, t.y. nuotrauka. Čiaudalius virkavo, kad jis neturi tokio puodelio. Deja, dar ne visi, dirbantys teatre, tokį turi. Gal tai idėja ateities dovanoms?
Teatro Šviesa nepaliko tamsybėse ir per išeigines siuntė repeticijų video reportažus. Vienas liapsusas prajuokino: „Rašytojau, jei nori ištekėti (vietoj išgarsėti) arba žymus tapti, numirk arba švęsk savo Geburtstagą!“ Lotyniškai „lapsus linguae“ – tai apsirikimas kalbant, šnekamosios kalbos klaida iš skubotumo, kartais dėl tariamų žodžių skambėjimo analogijos. Daugiau tokių liapsusų – smagiau bus gyventi!
Vaižganto Conversation grupė nuo manęs šiandien gavo nuotrauką – kėdę, kuriame Vaižgantas sėdėjo gyvas būdamas. Būtų šaunu rasti kur nors panašią, bet tokios būna tik pas kolekcininkus antikvarus. Apie fėjas ir nykštukus rašyti nemoku, bet meldžiu, kad atsirastų kokia fėja ir padovanotų tokią kėdę: ant jos tilptų ne vienas nykštukas."
Kvailutis: man paskambino iš orbitos iškritęs Miegalius ir klausia „Kelintadienis šiandien?" aš kaip Kvailutis suabejojau, trečiadienis ar ketvirtadienis (ketvirtadienį nykštukai renkasi anksti), Miegalius sužinojęs, kad šiandien trečiadienis ir jis dar gali pamiegoti ragelyje pasigirdo: „Chnrrrrrrrr...", aš dar spėjau išgirsti kaip jos Fredis Miegaliui dainavo lopšinę „Au auuu".
Gudrutis: „Anksti ryte, dar lovoje, neramus telefono skambutis neleido miegoti, pakėliau ragelį „Man reikia tavo pagalbos" - tai buvo mano sūnaus balsas. Taigi į nykštukų pasibuvimą su Migle negalėjau važiuoti. Nevalgęs, negėręs ir mankštos nepadaręs išskubėjau i Žalgirio klinikas. Žalgirio klinikose veiksmas baigėsi 14:35, o 15:00 aš turėjau vesti paskaitą, apie asmens, komandos tobulinimą, verslo augimą ir t.t. Laiko pasiruošti paskaitai neturėjau, todėl teko pasikliauti Šventąja Dvasia. Paskaita praėjo puikiai, net labai puikiai. Po paskaitos tekinas nuskubėjau į Nykštukyną, kur beradau trejetą: 
Čiaudaliui ištarus burtažodį „BASTA"  Kvailutis su Miegalium stverdavo ir pradėdavo sukti šokdynę per kurią Čiaudalius šokinėjo. (Visa tai ir dar daugiau pamatysite atėję į spektaklį #Vaižgantas). Taigi Gudrutis (aš) nieko nepešęs nuskuodė į valgyklą, kurioje nieko nebebuvo likę, nes jau buvo vėlu, bet buvo likę šaukštas morkų, ką jis ir gavo ir užsisakė dar kavos, kad atsigautų po visų šios dienos posukių. Kavą gamino tai viena padavėja, tai prišokusi kita padavėja, tai paskui susikivirčiojo, kuri moka, ar kuri nemoka naudotis kavos aparatu, tuo tarpu jau susiformavus nemažai eilutei, apkūnios moteriškės barškino centais į prekystalį, reikalavo eklerų, nes jos labai skubančios. Ir viena padavėja po 10 minučių paklausė, ar aš dar palaukčiau 15 minučių, nes kažkas nutiko aparatui. numojau ranka ir nusprendžiau sveikai gyventi be kavos. O grįžus į teatrą Čiaudalius pasakė, kad Miglė liepusi kitai repeticijai atsinešti pliušinį žaislą. Manasis aš (Gudrutis) susikrimto, iš kur gaut žaisliukų, kai paskelbiau pliušinių žaisliukų paiešką, buvau nuramintas, kad tai tik pokštas."
Ar tau linksma, ar liūdna priklauso tik nuo to, kaip tu į tą įvykį žvelgi.

Miglė sugrįžo

Šiandien Miglė atsibudo iš užkerėto miego ir repeticijoj pasirodė nukaitusiais žandukais, matyt bus ją princas pabučiavęs ir iš Radviliškio išvadavęs, tad nuvesta į Pagundą atnešė į pagundą moteris varančių saldėsių. O stebuklingoji fėja atsinešusi matavimo metrą sunerimusi puolė matuoti moteris, ar reiks siūti naujas sukneles, ar jos dar įsibraškins į senus kostiumus.
Čiaudalius per naktį pamiršo savo vardą, ir tapo miegaliumi, pramiegojo repeticiją ir joje nedalyvavo.
Miegalius pateisino savo vardą, nes buvo labai apsimiegojęs, bet Miglutė kaip miglas pravaikė jos miegus: įžnybusi jai į užpakaliuką liepė jai kaip įkirptai į uodegą lakstyti.
Kvailutį stebuklingoji fėja aptaisė, apnėrė, aptūtuliavo, apmezgė keisčiausiais apdarais.
Kukliajam nykštukui teko nekukliai žiūrėti į dailiąją lytį ir grožėtis moterimis kaip menu.
Niurgalius nė kartelio neniurgztelėjo, o betgi atvirkščiai suokė kaip lakštingalėlis gražiausius komplimentus ir stebino savo iškalbingumu.
Linksmasis nykštukas skaitė testamentą liūdnai liūdniau liūdniausiai...
Gudrusis nykštukas, kadangi eidamas į repeticiją vieno sutikto vyro buvo apkeiktas ir negražiai išvadintas, o kito išgirtas ir gražiausiais epitetais apibertas kaip kokiais egzotiškais žolynais, tai pajutęs savyje turintis visa ką - atsivėrusią savyje žemę ir dangų - ir ašaromis tarsi rasele apsišlakstęs ėjo sveikinti Petrą, kuris atėjo į repeticijos pabaigą iš bažnyčios, šį kartą nešinas jau dviem egzistenciniais klausimais:
1. Meldžiausi už jus bažnyčioje, ar jautėt?
2. Kur padėti knygas?

Už dvi dieneles...

Vakar šventėme gražią šventę ir maudėmės gėlėse, gražiuose žodžiuose ir mylimųjų glėbiuose. Kadangi iš dainos žodžių neišmesi, tai teatre viena aktorė vakar apstulbo nuo jūros tulpių. O buvo taip...

Paskambinęs aktorei kolega paprašė pasakyti nelyginį skaičių, ji pasakė 77. Eidama į teatrą (A. Jakšto g. 9, Vilnius) lange pamatė 77 baltas tulpes ir uždainavo:

 „Milijoną, milijoną, milijoną baltų tulpių,

pro langą, pro langą, pro langą matai tu,
kas myli, kas myli, kas myli iš tikrųjų
savo gyvenimą dėl tavęs pavers gėlėmis“.

O kita garsenybė apstulbo nuo jūros žodžių, patys gražiausi jai buvo jos sūnaus: „Paslaptingiausia iš būtybių, Moterie, tu esi gelmė, kūryba, vandenynas, miškas ir ugnis. Ačiū už viską, ką iš tavęs išmokau!“. O visos kitos moterys maudėsi mylimųjų glėbiuose.

Vakar per visą teatro istoriją vyko pati įspūdingiausia repeticija (tokios dar nebuvo niekur, niekada). Pagal planą repeticija turėjo vykti nuo 14 val. iki 18 val., tačiau technikai nusprendė, kad ir jie nori scenos (kabino prožektorius, jungė laidus, derino garso galimybes, laipiojo sienomis ir lubomis ir kt.), tuo tarpu aktoriai buvo nutrenkti į technikų kampelį, kuriame dėjosi keisčiausi dalykai. Kanklininkė buvo įšventinta „Žaibės“ vardu, Olego moteriškumas liejosi per kraštus, o Tatjanai nuo viso to rovė stogą ir ji sukūrė radijo laidą apsiginklavusi vaikišku mikrofonu. Kai atėjo 18 val. visi atsisveikino pasibaigus repeticijai (kurios nebuvo) ir išėjo namo. Režisierė su Olegu ir Petru liko scenoje it musę kandę. Kadangi režisierę ištiko nervinis šokas, ji greituoju būdu su Olegu (kuris vaidina šiame spektaklyje) ir Petru (kuris nevaidina spektaklyje, bet mielai atliko statisčių vaidmenį už visas išėjusias aktores) sukūrė naują „Beauštančios" versiją, kurią mielai kviečiame pažiūrėti kovo 11 dieną, 18:30 val salėje Simultana.  Repeticija baigėsi, kai jau viešojo transporto vyrai vairuotojai pūtė į ūsą, o moterys vairuotojos dar ilgai negalėjo sudėti bluosto, joms pro akis plaukė šypsenas, gėles, veidai, žodžiai...

ŠIANDIEN
Spektaklis „Iš bičių gyvenimo", aktorių priminimai:
Žydrūnė: „Visą spektaklio pradžią, sėdėdamos už širmos su Kristina smagiai prunkštėm iš juoko, nes
Olegas įstabiai vaidino Žydintį krūmą".
Kristina: „Po spektaklio raškydama gėlytes šaukiau, kad man reikia rekvizitininkės".
Olegas: „Šiandien mes pareiškėm pasauliui, kad tegul bitutės dulkina gėlytes ir neša daug daug sveiko medaus, o viena iš jų buvau aš pati", (aut. pastaba: nusišnekėjimas).
Artūras: „Meška pajutusi pavasario dvelksmą, išbėgo į kaimą ieškoti mergų, kurios laiko bites", (aut. pastaba: totalus nusišnekėjimas).
15 val. prasidėjo #Vaižgantas repeticija, 7 nykštukai, kaip gerai išauklėti nykštukai į repeticiją atėjo laiku, pradėjo repetuoti. Įpusėjus repeticijai apsigraibė, kad su jais nėra Miglės. 7 nykštukai, kaip išmanieji nykštukai nepasimetė, o vietoj Miglės pasistatė kamerą, kad būtų nors šioks toks žiūrovas. Pasibaigus repeticijai 7 nykštukai nusprendė, kad pas Miglę bus užėjusi piktoji ragana ir bus davusi atsikąsti obuolio ir kad ji bus juo paspringusi. Staiga nykštukams praėjo amnezija ir jie prisiminė savo  tikruosius vardus, kuriais nuo šiol ir vadinsis:
Pirmasis nykštukas - Kuklutis, antrasis - Linksmutis, trečiasis - Kvailutis, ketvirtasis - Niurzgutis, penktasis -  Miegalius, šeštasis - Čiaudalius, septintasis - Gudrutis.
Tęsinio laukite rytoj.

Be padailinimų

Ryte repetavom „Iš bičių gyvenimo", vakare - spektaklis „Kodėl aš čia?".

Ateivių diena

Miglė ir jau nebe aštuoni nykštukai repetavo „#Vaižgantas". Repeticija įsibėgėjus sustodavo, nes ją nutraukdavo ateiviai: pirmasis ateivis - stebuklingoji fėja Jurgita, kuri kurs nykštukų namų dizainą, interjerą, siūs nykštukams stilingus kostiumus, trečiasis nykštukas turės didelį kažką ant galvos, o šeštasis nykštukas dryžuotas arba languotas kelnes. Vienu žodžiu - nykštukai bus stiliovi. Antrasis ateivis – didysis animatorius kuždėjosi su stebuklingąja fėja, po to į savo šnabždesius įtraukė ir Miglę, o nykštukai, pasinaudoję nepriežiūra išbėgo valgyti pietų. Trečiasis ateivis - paslaptingoji lietuviškosios kronikos žynė, ekspertė, išlaikytoja, puoselėtoja, loginės minties prižiūrėtoja, žodžio raiškos atvėrėja ir spektaklio globėja Rita atnešė vertybę - Vytauto didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumą (1430≈1930). Visi žabali nykštukai sulindę žiūrėjo žiūrėjo, bet nieko nematė ir nusprendė nebežiūrėti, o geriau parepetuoti. O paslaptingoji lietuviškosios kronikos žynė, supratusi kad jau viską parodė, pasikišusi vertybę po pažasčia, svajodama apie ateities spektaklį su keturiomis stichijomis išskrido, išplaukė, išliepsnojo, išžingsniavo iš Simultanos.

Jaučiam pareigą paaiškinti kaip iš aštuonių nykštuko tapo septyni. Pradžioje išvardinsim visus aštuonis nykštukus:
Pirmasis– Viačeslavas+Monika=?, antrasis– Andžėjus, trečiasis– Kristina Gr., ketvirtasis– Artūras, penktasis– Žydrūnė, šeštasis – Olegas, septintasis – Svetlana, aštuntasis – Božena. Kadangi pasakoje yra tik septyni nykštukai, aštuntasis nykštukas supratęs, kad yra lyšnas tepė slides ir užsidėjęs gipsą ant kojos nusprendė kurį laiką užsiimti kita veikla.
Berašant metraštį teatro kolegoms iškilo egzistenciniai klausimai: Ar naktį lis? (aut. Petras) O gal eikite geriau pasivaikščioti, nes paskui reikės „gemarojidus" gydyti? (Vaižganto citatą pasakė Monika).
Rimtoji tetaro dalis: kadangi Aušra paskelbė suknelių dieną, rimtosios teatro dalies moterys ėmėsi darbo: Laima skaičiavo suknelių-puodelių biudžetą, Kristina Ša. ieškojo ekonomiškų suknelių-puodelių internete, Irina bandė atnaujinti senas sukneles-puodeles, o Vladimirui (vert. liet.k. vladi – valdyk, mir – pasaulis), atskleidus jo vardo reikšmę ir jo misiją kodėl jis čia, teatre, buvo patikėta valdyti šios dienos administracinius procesus.
Visi kiti teatro darbuotojai arba totaliai serga, arba apskritai atostogauja, arba tipo dirba už tetaro pastato ribų, ar galų gale tingi.
P.S. tolimesniame metraštyje rimtosios teatro dalies darbuotojus įvardinsime pagal  „Mauglį“. kadangi teatre yra dvi Kristinos, viena jų Kristina Ša., (smauglys Ša) tad jai (jam) reikia kitų personažų draugijos.
Šios dienos apžvalgos autoriai: Kristina Gr. Olegas, Petras, Svetlana, Žydrūnė.

Teatro susirinkimų-rinkimų diena

Kas mėnesį teatro darbuotojai susirenka išsiaiškinti santykių. Ką rinkom ir surinkom?..
Rinkom skaniausią blyną ir blynų karaliumi išrinkom Andžėjų. Be konkurencijos skaniausio gėrimo turėtojas - Edmundas. Aušra pravedė paskaitą „Bendravimo ypatumai", ir mes praktiškai įsitikinome, kad 80 procentų konfliktų kyla dėl nekalbėjimo. Taip pat su Kristina Ša. priešaky aktoriai atrinkinėjo asmeninius daiktus nuo rekvizitų. Tuo metu Petras iš septynių virdulių atrinkinėjo, nežinia ar tuos, kurie veikia ar tuos, kurie ne. O Kristina G. raudonom kelnėm su Olegu raudona skrybėle gatvėje atrinkinėjo tinkančius mūsų teatrui žiūrovus ir dovanojo jiems skrajutes. Tomas iš savo sukurtų kūrinių pianinui atrinkinėjo tinkantį gavėnios rekolekcijoms. Karolis rinko žodžius teatro strategijai nusakyti. Virgilijus rinko atsakingą žmogų, kuris perims pistoleto paieškas. Artūras nerinkdamas žodžių barė teatro teisėjus, kurie norėjo nugiljotinuoti direktorę, o Angelė rinko kontrargumentus Karolio argumentams. Darius Ba. rinkosi iš kieno pasisakymo daugiau pažvengti. Darius P. siūlė aktoriams surinkti komandas spektaklio „Kodėl aš čia?“ pravedimui ir padažninti jo rodymą iki 4 kartų per dieną. Monika rinko ir surinko straipsnį žurnale „Mūsų žodis“ apie V. Sarojaną ir spektaklį „Ei, žmonės!“. Vladimiras kaip visada rinko parašus. Laima su Egle rinko sąskaitas ir ataskaitas. O Žydrūnė rinko iš visatos skausmą, kuris virto ašaromis, o ašaros vynu, vynas buvo išgertas, o režisierius pralinksmėjo. Miglė atrinko pusę nykštukų su kuriais repetavo #Vaižgantas.
Šiandien mūsų kamerinę salę Simultana aplankė didysis #Vaižgantas animatorius Nidas.
Buvo sukurta Odė Nidui.
„Animacijos virtuozas, profilių gigantas, giliausio žvilgsnio minties galiūnas, projekcijų Guru, žvitriai atliekantis fotoaparato manipuliacijas, giliai susimąstęs tyliai nieko nesakė, bet pagalvojo, apgalvojo ir sugalvojo."
Pasirašo - kūrybinė teatro grupė
 

 

„#Vaižgantas" repeticija, pilna ašarų ir juoko

Simultana salėje vėl vyko #Vaižgantas repeticija su Migle ir aštuoniais nykštukais. Šiandien prie repeticijos prisijungė geroji pamotė Toma, nešina kupinais dovanų maišais teatrui (būsimais kostiumais ir rekvizitais). Beje, ji yra šio spektaklio kompozitorė!
Aktorių prisiminimai apie šios dienos repeticiją:
-Žydrūnė (penktasis nykštukas): „Andžėjus ir Olegas statė Pizos bokštą";
-Olegas (šeštasis nykštukas): „Šiandien aš virtau Saliamute, Kauku ir dar nežinia kuo. Kas bus rytoj?.."
-Kristina (trečiasis nykštukas): ,,Kai Viačeslavas virto Demostenu, gale sėdintieji neklaužados aktoriai pradėjo skėryčioti iškeltomis rankomis kaip Vaižganto egzaltuota motina, nors režisierė buvo liepusi jiems neatkreipti į save dėmesio :) "
-Svetlana (septintasis nykštukas): „Repeticija prasidėjo ritualiniu šokiu aplink Kauko kapą, 
Viačeslavas labai tam priešinosi. Pusę repeticijos eterio užėmė šeštasis nykštukas, kuris šiandien visai nebuvo „šeštas", o velnio neštas ir pamestas, ,,Vaižganto gyvumo ir temperamento", griežė pirmuoju smuiku, buvo visiška pasaulio bamba, taip sakant ,,ant bangos'': jo energija, improvizacijos visiems kėlė tiek daug juoko, kad tryško ašaros, plyšo pilvai ir nustėro ausys. O po repeticijos juoko ašarų prisigėrusią mane išnešė iš scenos ant rankų. Penktasis nykštukas pavogė dalį mano pavakarių ir išlaižė mano medų, dėl to buvo panašesnė ne į nykštuką, o į Mikę Pūkuotuką. Ketvirtajam nykštukui atsivėrė vidinis vaikas ir su manimi žaidė darželinukų žaidimus. Antrasis nykštukas buvo toks nuoširdus taksiukas ir sukėlė aktoriams itin džiaugsmingas emocijas, kad net teko padaryti pertrauką. Trečiasis nykštukas, pats mažiausias, viską stebėjo ir širdin bei galvon dėjo, bet nenusidėjo ir vienintelė bandė palaikyti repeticijos rimtį. Ot, mažasis nykštukas, pats mažiausias, bet rimčiausias.
 -Artūras (ketvirtasis nykštukas): ,,Kai šeštasis nykštukas, išgirdęs apie į mišką išbėgusią nuogą merginą, kuri susipainiojo nesavame undaroke, susijaudino ir perbėgo į kitą scenos kampą, nes turbūt galvojo, kad gali ją čia kažkur pamatyti".

Rimtojoje teatro dalyje triūsė Laima - pildė žiniaraščius, Vladimiras - rašė įsakymus, pildė SIDA programą, kuri vėl užlūžo, praktikantė Eglė - inventorizavo bilietus, Aušra - organizavo Užgavėnių šventimą, Petras tvarkė dulkių siurblį, o Irina siuvo maišelius aktorių rekvizitams susidėti.
.

Saldusis sekmadienis

Šiandien sekmadienis. repetuojam „#Vaižgantas" nuo 11 val. iki 16 val. Repeticijoje dalyvavo režisierė Miglė ir 8 nykštukai: Andžejus, Artūras, Kristina G., Monika, Olegas, Svetlana, Viačeslavas, Žydrūnė. 19 val. beliko trys muškietininkai (Kristina G., Olegas, Svetlana), kurie kūrė ir sukūrė 3 kanariukų šokį. Teatro patalpose aptikom vyrą juodais drabužiais (Petrą), kuris nešiojo juodas širmas (tvarkė teatrą po vakarykščio spektaklio).

Monika pradžiugino mus Kaziuko dovanėlėmis. O vakaro kulminacijai ji pavaišino visus iš Panevėžio atvežtu gardžiu tortu, kuris buvo truputėli pakratytas, bet skoniui tai neatsiliepė.

 

Saulėtasis pavasaris teatre

Šiandien saulėta Vilniuje, Kaziuko mugėje ir mūsų teatre. Susirinko daug vaikučių su tėveliais pažiūrėti spektaklio "Virtuvės istorija" (scenarijaus ir lėlių autorė Zita)Nuotaikingą istoriją apie daržoves, kaip jas sveika valgyti vaidins aktorės: Kristina G., Tatjana, Žydrūnė. Garsas - Oleg, šviesa - Petras. Atėjusiems anksčiau į teatrą, kad neprailgtų laukimas vaikų kambarį (laukiamąjį) nuotaikingai įrengė Karolis su dviem nuoširdžiais savanoriais Patriku ir Igoriu. O mūsų Artūras, "užsivožęs ant pakaušio raudoną katiliuką, lietpaltis kone žeme velkasi" (tekstas iš būsimo spektaklio #Vaižgantas), Vaidilos teatro kieme švietė ir kvietė žiūrovus į salę.
16  val. bus kitas mūsų visų mylimas spektaklis "Kodėl aš čia?".
Tačiau yra ir kitokia realija - ne tokia džiugi. Teatrui trūksta lėšų tai turėjau šiandien vieną darbuotoją atleisti, o kitam pasiūlyti dirbti tik pusę etato. Buvo labai sunku tai pasakyti žmonėms. Ačiū kolegoms, kurie mane palaikė ir padrąsino. Taip pat pateikiau prašymą nutraukti nuomos sutartį. Pagal įsipareigojimą dar pusę metų privalėsim čia būti, bet jau naująjį sezoną kviesim žiūrovus į kitą erdvę. Kur? To dar nieks nežino... O gal jei pavyks nusiderėti nuomos kainą iki mums prieinamos, -
liksim čia...

PIRMOJI PAVASARIO DIENA

Šiandien krito didelės baltos snaigės, vieną bandžiau pagauti ir įteikti savo kolegai Artūrui, bet perduodant vis ištirpdavo ji delne, nes šiandien juk pavasaris.

Karolis suorganizavo susitikimą su dviem kūrėjais (vyru ir žmona) -  Laimu ir Vyteniu. Jiems labai norėtųsi integruotis į mūsų teatro gyvenimą - rašyti, vaidinti, režisuoti, kurti muziką ir kt. Pokalbis buvo įdomus, intriguojantis, žavintis savo netikėtais vingiais. Laukite tęsinio po mėnesio.

Taip pat šiandien repetavom spektaklį vaikams ,,Virtuvės istorija‘‘. Vaidina: Kristina G., Tatjana, Žydrūnė. Garsas: Oleg. Šviesa - Darius. Repeticijos metu buvo pastebėta sulaužyta dekoracija ir dabar mes greituoju būdu bandome atstatyti jos meninę pozą:) Tai atlieka teatro greitojo reagavimo būrys: Kristina G., Oleg.

Teatro trys moterys - Aušra, Irina, Laima atstovavo rimtąją teatro dalį: Laima - skaičiavo, o Irina su Aušra - ruošė Simultanos salę rytdienos spektakliui. Artūras, negavęs snaigės, klaidžiojo ilgaisiais teatro koridoriais, kol atsitrenkė į Eglę, kuri šiandien buvo mano psichologinė atrama ir kuri puikiai atliko buhalterinę praktiką.

Įvykių apžvalgininkė - Svetlana, užrašė -  Eglė.