Mums visiems brangi laisvės diena. Šią dieną kartu su žiūrovais šventėme rodydami naujos versijos poetinį spektaklį pagal Maironio kūrybą „Beauštanti", rež. Šviesa Šulc, vaidina: Poeta - Olegas Dlugovskis, Kanklininkė - Toma Čepaitė, Lietuvaitės: I moteris - Šviesa Šulc, II moteris - Žydrūnė Dragūnaitytė, Svetimšalis - Darius Banelis, šviesų dailininkas - Darius Pečiūra, garso operatorė - Tatjana Kuzmickienė, spektaklio trukmė ~70 min. Šis spektaklis dažniausiai rodomas Lietuvai reikšmingomis dienomis ir ne tik. Jį visuomenei esame pristatę įvairiausiose erdvėse: Seime, Prezidentūroje, kalėjime, mokyklose, Lietuvos dvaruose, teatruose, salėje Simultana ir kt. Kartą, šio spektaklio rodymo metu visi žiūrovai (jų buvo apie 100) išėję iš savo vietų sustojo ratu, susikibo rankomis kartu su aktoriais ir giedojo „Lietuva brangi". Keletas žiūrovų atsiliepimų: „Tokį, spektaklį turi pamatyti kiekvienas Lietuvoje gyvenantis žmogus", „Tai gražiausias mano matytas spektaklis", o vienoje mokykloje moksleivė, kuri viskam priešinosi, nelankė pamokų po spektaklio verkė, ir kaip vėliau mokytojai pasakojo, iš esmės pasikeitė. Maironis ir šiandien išlieka aktualus. Pvz.:
„Žmonės tuščiai aimanuos,
niekas negirdi neklauso,
daug išbėgiojo...
Mes gi sau laužom rankas
Likę našlaičiais, be vado." ir kt.
Kovo 12 d.
Alter Ego repeticija. Kadangi susirgo du aktoriai, repeticija buvo varginanti, nes reikėjo greituoju būdu įsisavinti naujus vaidmenis.
Kovo 13d.
Vaižganto repeticija. Nykštukų nuotykiai:
Čiaudalius: skambino pasimetęs Petras, kaip visada užanty turėdamas egzistencinį klausimą: „Ką mes veikiam penktadienį?". Sužinojęs, kad rodysime spektaklį, kuriame jis vaidina, prarado amą ir ragelyje ilgai girdėjosi „A-a-a-a aš maniau, kad bus repeticija-a-a-a". Pyp pyp pyp".
Kuklusis: „Kas po ilgųjų švenčių, o kas po ilgųjų repeticijų vėl susibėgome aplink režisierę Miglę. Šiandien jau dirbome su ryšulėliais arba, tiksliau pasakius, su knygų stirtomis, perjuostomis špagatu – taip tuo pačiu lavinome ir raumenis. Anot Miegalius, šiandien taip dirbome, kad net ryšulėliai plyšo. Išvaidinome Čiaudaliaus, Niurzgutis ir Kuklučio partijų vaidmenis. Vaižganto dvasia tvyrojo, nes vis pamiršdavome, kad ne rašytojai juk esame. Pertraukos metu Miegalius suorganizavo arbatos ceremoniją. Ji atnešė puodelį, kurį esu gavusi dovanų gimtadieniui iš savo teatro draugų. Nuo karšto vandens jame išryškėja Naujojo teatro emblema ir tavasis veidelis, t.y. nuotrauka. Čiaudalius virkavo, kad jis neturi tokio puodelio. Deja, dar ne visi, dirbantys teatre, tokį turi. Gal tai idėja ateities dovanoms?
Teatro Šviesa nepaliko tamsybėse ir per išeigines siuntė repeticijų video reportažus. Vienas liapsusas prajuokino: „Rašytojau, jei nori ištekėti (vietoj išgarsėti) arba žymus tapti, numirk arba švęsk savo Geburtstagą!“ Lotyniškai „lapsus linguae“ – tai apsirikimas kalbant, šnekamosios kalbos klaida iš skubotumo, kartais dėl tariamų žodžių skambėjimo analogijos. Daugiau tokių liapsusų – smagiau bus gyventi!
Vaižganto Conversation grupė nuo manęs šiandien gavo nuotrauką – kėdę, kuriame Vaižgantas sėdėjo gyvas būdamas. Būtų šaunu rasti kur nors panašią, bet tokios būna tik pas kolekcininkus antikvarus. Apie fėjas ir nykštukus rašyti nemoku, bet meldžiu, kad atsirastų kokia fėja ir padovanotų tokią kėdę: ant jos tilptų ne vienas nykštukas."
Kvailutis: man paskambino iš orbitos iškritęs Miegalius ir klausia „Kelintadienis šiandien?" aš kaip Kvailutis suabejojau, trečiadienis ar ketvirtadienis (ketvirtadienį nykštukai renkasi anksti), Miegalius sužinojęs, kad šiandien trečiadienis ir jis dar gali pamiegoti ragelyje pasigirdo: „Chnrrrrrrrr...", aš dar spėjau išgirsti kaip jos Fredis Miegaliui dainavo lopšinę „Au auuu".
Gudrutis: „Anksti ryte, dar lovoje, neramus telefono skambutis neleido miegoti, pakėliau ragelį „Man reikia tavo pagalbos" - tai buvo mano sūnaus balsas. Taigi į nykštukų pasibuvimą su Migle negalėjau važiuoti. Nevalgęs, negėręs ir mankštos nepadaręs išskubėjau i Žalgirio klinikas. Žalgirio klinikose veiksmas baigėsi 14:35, o 15:00 aš turėjau vesti paskaitą, apie asmens, komandos tobulinimą, verslo augimą ir t.t. Laiko pasiruošti paskaitai neturėjau, todėl teko pasikliauti Šventąja Dvasia. Paskaita praėjo puikiai, net labai puikiai. Po paskaitos tekinas nuskubėjau į Nykštukyną, kur beradau trejetą: Čiaudaliui ištarus burtažodį „BASTA" Kvailutis su Miegalium stverdavo ir pradėdavo sukti šokdynę per kurią Čiaudalius šokinėjo. (Visa tai ir dar daugiau pamatysite atėję į spektaklį #Vaižgantas). Taigi Gudrutis (aš) nieko nepešęs nuskuodė į valgyklą, kurioje nieko nebebuvo likę, nes jau buvo vėlu, bet buvo likę šaukštas morkų, ką jis ir gavo ir užsisakė dar kavos, kad atsigautų po visų šios dienos posukių. Kavą gamino tai viena padavėja, tai prišokusi kita padavėja, tai paskui susikivirčiojo, kuri moka, ar kuri nemoka naudotis kavos aparatu, tuo tarpu jau susiformavus nemažai eilutei, apkūnios moteriškės barškino centais į prekystalį, reikalavo eklerų, nes jos labai skubančios. Ir viena padavėja po 10 minučių paklausė, ar aš dar palaukčiau 15 minučių, nes kažkas nutiko aparatui. numojau ranka ir nusprendžiau sveikai gyventi be kavos. O grįžus į teatrą Čiaudalius pasakė, kad Miglė liepusi kitai repeticijai atsinešti pliušinį žaislą. Manasis aš (Gudrutis) susikrimto, iš kur gaut žaisliukų, kai paskelbiau pliušinių žaisliukų paiešką, buvau nuramintas, kad tai tik pokštas."
Ar tau linksma, ar liūdna priklauso tik nuo to, kaip tu į tą įvykį žvelgi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą