Už savaitę

20 d. trečiadienis

Ryte - spektaklio #Vaižganto repeticija, per pietus - pietūs, vakare - rekordinis pojūčių spektaklis „Kodėl aš čia?" daugiausia žiūrovų - 30.

21 d. ketvirtadienis

Ryte - spektaklio #Vaižganto repeticija.
Nykštukas Miegalius už savo mieguistumą buvo griežtai nubaustas ir ištremtas į šaltą ir rūsčią Rygą. Ten miegojo įtartinos reputacijos trečdalio žvaigždutės viešbutyje, po kurio jis nebaigia kasytis, mes jį stengiamės aplenkti poros metrų spinduliu, nes įtariame, kad jis parsivežė augintinių.
Megalius ten turėjo valgyti ant žemės bei mokėsi tarti raidę „A". Pavykus ištarti raidę „A" režisieriai suprato atradę tikrąjį talentą, kuris užkariaus Bolivudą.
Vakare - pojūčių spekatklis „Kodėl aš čia?".

22 d. penktadienis

Spektaklio vaikams „Gerumo pasaka" repeticija. Olego komentaras: trumpai ir aiškiai tariant, trumpai tariant, repeticiją kaip visada pradėjom nelaiku. Žodžiu mes susirinkam š sceną ir įpusėjus repeticijos laikui Tania pareiškia, kad turi laiko iki pusės keturių. Ir aš pasižiūrėjau į laikrodį - jis rodė 14:50. Ar viską parašei, nes prieš tai kiek skaičiau iškraipei visus žodžius. Parašei? Kadangi pagal spektaklio trukmę, vos vos ale spėjom vieną kartą prarepetuot. Tą dieną buvo daug įspūdžių, meilės ir gerumo.
Po repeticijos buvo teatro vadybininkų susirinkimas, kuriam vadovavo Karolis, o po to viską aprašė Monika 23 dienos apžvalgoje.

23 d. šeštadienis

Ryte – spektaklis vaikams „Gerumo pasaka“ salėje Simultana, vakare – spektaklio #Vaižgantas repeticija.

Monikos komentaras:

Jau kuris laikas gyvename ir kvėpuojame Vaižgantu. Nėra ko ir stebėtis – artėja

premjera. Vakar šauniai pasistiprinome restorane „Senatoriai“ po Vadybos posėdžio.

Gal ir pabartų Vaižgantas, kad kirtau kepsnį – ne visai gavėniškai, ale pačiam

Vaižgantui ne svetimos buvo mažytės „nuuodėmės“, kad ir truputį likerio į kavą. Tad

bičiuliavomės penktadienio vakarą šešiese: su Svetlana, Kristina, Žydrūne, Karoliu ir

Dariumi. Artūras, deja, neprisijungė prie mūsų kompanjos ir liko, anot direktorės,

savo mažoje „kapsulytėje“, kurią, beje, kiekvienas turime...
Vakar gavau užduotėlę iš režisierės Miglės ir animatoriaus Nido surasti bent šešis
Vaižganto bičiulius. Tokių radau labai daug: kunigų, politikų, moterų literačių,
giminių, su visais jais siejo gausi korespondencija arba tais laikais klestėjęs
epistoliarinis, t.y. laiškų rašymo žanras. Prie draugų rinkimo prisidėjo ir Božena.
Smagu, kad jai rūpi, ką veikiame. Laukiame nesulaukiame jos prisijungiant.
Nidas atnešė filmuotą medžiagą, kurioje matėme gyvą Vaižgantą – skubantį,
energingą, su sutana. Turėjęs pilvuką, truputį panašų į mūsų Artūro. Jo eisena taip pat
buvo aprašyta amžininkų plunksna.
Kazimieras Skebėra prisimena Vaižganto eiseną: „Visados eidavo pėsčias. Bet ne
eidavo, o tarsi plaukdavo, skrisdavo... jis savo eigasty net ir senatvėje buvo panašus į
ispanę šokėją. Šiltomis ir giedromis dienomis sutana būdavo atsegta, ir jam
„plaukiant“ jos skvernai plevėsuodavo šalia jo, lyg atsilikę, o Vaižgantas tuo metu
atrodydavo tarsi koks nežemiškas... Nuostabiai jis būdavo gražus visur, bet gatvėje –
gražiausias.“
Kai prasidėjo repeticija, paskambinau kompozitorei Tomai – ji jau buvo belekianti
pas mus ir prisistatė „Simultanoje“ po pusvalandžio. Tad susirinko visi – šviesistas,
animatorius ir kompozitorė, todėl repeticija jau buvo kaip niekad profesionali ir
magiška – jautėsi toji teatro dvasia, kurios neįmanoma nei nusakyti, nei aprašyti...
O čia tarp kitko – siunčiu gromatėlę visai spektaklio kūrimo grupei:
Sveiki,
Su giliu liūdesiu pranešu, kad turiu ne savo noru pasitraukti iš repeticijų ir vaidinimų.
Užpuolė labai stiprūs ir jau nebepagydomi nugaros bei sąnarių skausmai. Dvėstinoji
gal dar nesiartina, bet mano reikalai po vizitacijos pas liekarius visiškai susijaukė:
turiu pereiti prie visai lengvų fizinių pratimų – draugai jau nupirko šiaurietiškas
lazdas. Božena, jūs gi dievobaiminga moteriškė, pasimelskit, ar kurių galų... Sveikit,
tamsta, kuo greičiau ir išmokykit, kaip reikia vaikščioti su tomis lazdomis.
Tad, doras ir kilnus jaunime, kurį labai myliu, žinokite ir atminkite: nuo mokslų
bagotas nebūsi – tik kuprotas... Bet žmogus yr toks sutvėrims... Dievas nedavė... Tai
ką gi padarysi? Duota ko ir kaip tesėta.
Linkiu jums sėkmės grandiozinės spektaklyje, o aš stengsiuos iš paskutiniųjų, kad jis
gautų Kultūros pasą.
Olegai, naudinga skaityti knygeles ne (ne vien tik Harį Poterį), patraukiančias širdį
prie galo... O žinot, kas yra Poteriai? Neatspėjot! Ogi Hario Poterio tėvai...
Kristina, per trumpą laiką tapai laba gera deklamatore, tu tikra Demosteno pusseserė!
Slava, tu pats tikriausias rašytojas: paveizėkite visi, kokie ilgi jo pirštai!
Andžej, tavo gyvumas ir temperamentas gali ir klipatą iš patalo prikelti!
Žydrūnyt, sukalbėk padėkos poterėlį už tai, kad po bažnyčios ir altoriaus gali
susipainioti ir gaila, kad ne savame undaroke...
Artūrai, nevažiuok vienas į Ameriką, gal kitąsyk kartu –ir likerio į kavą įpilsiu, ir
pavertėjausiu!
Svetlana, daugiau šviesos ir saulės, juk taip mėgstat sprogstančius kačiukus ir
žydinčias žibutes!
Migle,
„Kol jauna, o sese, sėk pasėlio grūdus. Ir dirvos neapleiski!
Tuomet, kada jausi, kaip kūns ima stingti, dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nei sėsi, nei pjausi“... (Vincas Kudirka).
Būkite visi sveiki, drūti ir laimingi. O man belieka ORA ET LABORA (lot. Melskis
ir dirbk). Dirbsiu, ką sugebėsiu, kaip išmanysiu...

Jūsų,

Monika #Pastumdėlė

P.S. Rytoj ateisiu į repeticiją – gal jos metu paasistuosiu arba ką nors pakeverzosiu ar
pakraigaliosiu į mūsų teatro metraštį.
Balandžiai po balkoną duodasi, trupinių prašo – einu lesinti...

24 d. sekmadienis

Spektaklio #Vaižgantas repeticija.

25 d. pirmadienis

Vėl tas pats – spektaklio #Vaižgantas repeticija. Rytoj bus vėl tas pats - spektaklio #Vaižgantas repeticija.