Lina Žekonienė (svečias): įstrigo žodis - vedami.
Aušra po rekolekcijų suvokė, kad svarbiausia yra atlaidumas ir apie tai pasakė: atlaidumas - tai yra aromatas žibuoklės, kurį ji skleidžia sumindžiojusiai pėdai. Ir palinkėjo visiems kantrybės ir būti atlaidesniems. Ir kai labai sunku gyvenime reikia išeiti į savo asmeninę dykumą, kad susivoktum, padarytum išvadas ir taptum šviesesniu.
Kristina Gr.: mūsų visas gyvenimas yra kelias ir gavėnios metu kelias yra nelabai lengvas.
Irina: rekolekcijos pradžioje, kai grojo Tomas (prieš savaitę sukurtą pianinui kūrinį „Vėjas oazėje") aš mačiau angeliukus lakstančius baltais debesiukais ir kiekvieną laiminančius. Labai patiko rekolekcijos, norėčiau, kad jos būtų dažnesnės, jeigu jo jėgos leistų ateičiau tikrai, nes jau šiandien išdrįsau „atidaryti burną"... Vienu metu ašaros riedėjo, pajutau, kad tikrai esu vedama Dievo ir turiu labai didelę dovaną iš Dievo - tyrą širdį, žinoma, yra kur tobulėti. Ir kaip Vaižgantas sakė: laimės ieškojau kitiems ir pati tapau laiminga.
Laima: viltis.
Svetlana: labai nudžiugino pamąstymai apie kryžių, kuris krikščionybėje traktuojamas kaip Gyvybės medis. Daug buvo įdomių minčių viena jų, kad viename tunelio gale matom šviečiantį kryžių (Prisikėlimas), kitame - velnio uodegą (turtai, garbė, valdžia) ir tik mūsų pasirinkimas, į kurią pusę eiti. Ir nesvarbu, kas po mirties bus iškalta ant mano antkapio, svarbiausia, kas yra čia ir dabar.
Vakare spektaklio „#Vaižgantas" repeticija.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą