2019 m. lapkričio 21 d., ketvirtadienis

Tokia ta aktoriaus profesija - neturi teisės sirgti

2019-11-20 (Trečiadienis)

Metų įvykis - pasitinkame dupleksą!!! Pradedame dieną su spektakliu ,,#Vaižgantas" Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje ir palydime saulę spektakliu ,,#Vaižgantas" su Martyno Mažvydo gimnazistais iš Raseinių. Tai ne pokštas! Kartais gyvenimas taip įdomiai viską sudėlioja, kad nereikia ir knygų skaityti - užtenka Teatro metraščio. Aktoriams mielesnė publika buvo gimnazistai, nes vis dėl to spektaklis ,,#Vaižgantas" skirtas vyresnių klasių moksleiviams. Gimnazistai iš Raseinių rajono atvežė aktoriams dovanų - gražių raudonų obuolių ir medaus. Dovana savo paprastumu sušildė kiekvieno aktoriaus širdį.
Kelia nuostabų susižavėjimą teatro vadovės Svetlanos užsispyrimas ir atsidavimas savo profesijai - net ir labai sirgdama ji suvaidino abiejuose spektakliuose. Tokia jau ta aktoriaus profesija - neturi teisės sirgti.

2019 m. lapkričio 18 d., pirmadienis

GIMTADIENIS



Lapkričio 11 diena (pirmadienis)

Savaitė prasidėjo pasaka… Vyko Skersgatvio pasakos repeticija, kaip ir būdinga visoms pasakoms vyksta neįprasti dalykai. Dama iš seno portreto Božena trumpam išlipo iš paveikslo ir išskrido į Tailandą. Ją pakeisti sutiko įprasta skylių kamšytoja Kristina Ša – ji vaidins trečiadienį. Tuo tarpu Lėlei Negriukei -  Kristina G. matyt pasidarė per šalta ir gruodį ji sugalvojo deklamuoti eiles Lenkijoje. Atsiradus dar vienai skylei Kristina Ša. sutiko pavaduoti ir ją. Repeticija taip atrodė Kristina Ša. tai žiūrėk pikta Dama, tai Lėlė linksma. Keitėsi ne tik Dama bet ir Ledo gėlės, dvi Negriukės šaukė, kad nori gėlių, štai jų ir atsirado: Marija ir Ina. Viena kitą keitė ir visus žavėjo.

Lapkričio 12 diena (antradienis)

Teatras dūzgia. Scenos darbininkai su Darium P. priešakyje ruošė salę neeiliniam spektakliui. 11-ojo gimtadienio proga rodysime tragikomediją „Stiklinis žvėrynas“. Šiandien vakare buvo ir spektaklis tamsoje „Kodėl aš čia?“, pagrindinis aktorius - Olegas. Ir sutapimas koks, jame dalyvavo neseniai gimtadienius šventę dalyviai ir jų artimieji.

Lapkričio 13 diena (trečiadienis)

TEATRO GIMTADIENIS. Teatro Aušra šią dieną visur tekina ir važiuota rinko rėmėjų dovanotas vaišes: tortus, pyragus, sausainius, šokoladus... Nors stalai ir linko nuo vaišių, vis tik ne jie buvo svarbiausi ir įspūdingiausi.

Jau daugiau nei 10 metų rodomas spektaklis „Stiklinis žvėrynas“ atsiskleidė visai kitomis spalvomis, kurių įnešė Mantas (Tomo Vingfild vaidmenyje). Šį spektaklį jau ne kartą matęs Naujojo teatro globėjas kun. brolis pranciškonas A. Peškaitis po spektaklio rašė: „Ačiū ačiū ačiū jums labai!!! Už šį vakarą, už katarsį, ir ačiū Dievui, kad jus sutikau savo gyvenimo kelyje“.


Lapkričio 14 diena (ketvirtadienis)

Vakarykštis gimtadienis užsitęsė... O šiandieną – spektaklis „Skersgatvio pasaka“, aktoriai renkasi nuo... 7 val. Štai ir sugalvojome nakvoti teatre. Į gimtadienio šventę atvyko du režisieriai Kamilė ir Mantas (žymusis Jančiauskas), kuriems naktį teko išskirtinė galimybė sudalyvauti improvizuotose Naujojo teatro spektakliuose „Skersgatvio pasaka“ ir „Kodėl aš čia?“. Naktį teatrą buvo aplankę ir augintiniai Tera ir Fredis, žymieji rekvizitų gadintojai. Šį kartą nukentėjo tik balionas ir šiukšliaduobė. Paryčiais režisieriai išvažiavo, o likusieji įsitaisę guolius iš ko papuola (sėdmaišių, pagalvių, čiužinių ir kitų spektaklių rekvizitų) saldžiai užmigo... Bent jau Darius P. Ir štai 7 val. ryto visus pažadino Artūro B. angeliškas balsas: „galite nebesislėpti, mane budintis jau matė“.

Ryte grimą savom jėgom užsidėję aktoriai gausiam septintokų būriui parodė šventinį spektaklį „Skersgatvio pasaka“. Scenoje debiutavo Ledo gėlė – Ina ir praeivė – Marija. Pirmą kartą Damą iš seno portreto vaidino ir Kristina Ša. Po spektaklio žiūrovai siautėjo ir uždanga kėlėsi net tris kartus!

Tuo diena nesibaigė: vakare vyko pojūčių spektaklis tamsoje „Kodėl aš čia?“ pagrindinė aktorė – Žydrūnė. Spektaklyje dalyvavo jos kraštiečiai, vienuoliktokai iš Vilkaviškio rajono, kurie buvo tituluoti dainingiausiais šlagerių atlikėjais.

Lapkričio 15 diena (penktadienis)

Po spektaklių maratono trumpam atsikvėpėme su Alter Ego repeticija. Ir šis spektaklis neišvengė naujokų. Šį kartą vaidmenį ruošia Deimantas. Repeticijų metu jis stropiai mokėsi, aktyviai dalyvavo, praradęs dvasinį aklumą ir nušvitę jis savo partneriai ištarė gilius ir prasmingus žodžius: “maniau, kad būsi gražesnė”… Žinoma, jų scenarijuje nebuvo ir visi tik linksmai pasijuokė.

Vakare, vyko spektaklis tamsoje “Kodėl aš čia?”. Taip, taip jau trečias šią savaitę. Šiandien pagrindinė aktorė Kristina, jai vėl teko septintokai. Vaikai iš pradžių kiek skeptiškai nusiteikę spektaklio pradžioje, po spektaklio skyrė didžiausius įvertinimus, o jie pasireiškė štai tokiomis frazėmis: “dabar aš mėgstu teatrą”, “Kada bus galima vėl ateiti?”.

Lapkričio
16 diena (šeštadienis)

Stebuklinga diena. Į Naujojo teatro sceną sugrįžo ir žiemos spektaklis „Stebuklų metas“. Po ilgos pertraukos garbė jame vaidinti teko Šviesai, Kristinai ir Žydrūnei. Scena žibėjo išpuošta Marijos rankomis. Aktorės pirmą kartą vaidino su įspūdingais Eglės G. dovanotais kostiumais. Rodėme net tu spektaklius! Ir jie baigėsi neįprastai: žiūrovams atsisakius skirstytis pasakotoja leido jiems pasirinkti vieną sceną, kurią aktorės žaibišku greičiu atkūrė mažiesiems žiūrovams ir jų tėveliams.



2019 m. lapkričio 9 d., šeštadienis

Gerumo diena

Lapkričio 9 diena.
Šiandien rodėm vaikučiams ir jų artimiesiems spektaklį "Gerumo pasaka" net du kartus rekordiniam žiūrovų skaičiui Kamerinėje Naujojo teatro salėje. Spektaklio metu pasveikinom mūsų mylimą garso, šviesų operatorių Darių P. gimtadienio proga, mat gerumas - tai ir dovana, ir šypsena, ir dėmesys artimam.
Vakare, kai užgeso žiburių šviesa, atėjo lėlytė juoda paslapčia; matavosi rūbus slapčia. Buvo jau baisiai straina, bet įlindo nejučia. Liūtas jai labiausiai tiko ir pritiko ir patiko. Net riaumoti ji pradėjo. Kitas rūbas stebuklingas - Elfų kostiumas didingas. Jis jai tiko dar labiau, džiaugėsi linksma jinai, tik kurpaitė badė pirštą , mažąjį kojytės pirštą kažkokia baisi viela, bet tai ne bėda, kroksus rožinius Svetlana pažadėjo jai atnešt staiga. Štai ir pasakos pabaiga. Ji - tai mūsų mylima, žavingoji Kristina Ša... Ji eiliuoja nuostabiai, juokiasi gana garsiai, džiaugiasi visais visais , sako, kad net depresuoja dažnai, todėl valgo labai, bet į kostiumą lėlytės įlindo tikrai.
P.S. Dėkojam Eglei Gud. už kostiumus, taip mus labai pradžiuginusius, šviesos ir laimės mums suteikusius, nepakartojamus, gražius, šiltus ir labai jau jaukius. Tariam didelis Jums Ačiū už tai, būkit laiminga tikrai. Naujojo teatro kolektyvas mylės Jūs amžinai.

2019 m. lapkričio 8 d., penktadienis

Repeticijos

Šiandien buvo dvi repeticijos:
Pirmoji - Alter Ego. Įvedėme naujus aktorius - Deimantą G. ir Tomą J.
Antroji - Kanarėlės pranašystė. Repetavom O. Milašiaus eiles:
"...Ir kokią turėjom teisę šiame pasaulyje neištarti žodžių, kuriuos mums šnabždėjo meilės išmintis..." (Svetlana)
"... Šį vakarą dar leiskite man jus vadinti savo mirusiąją ..." (Žydrūnė)




2019 m. lapkričio 7 d., ketvirtadienis

Kėdainiai ir ko.

Olego komentaras:
Vakarykštė gražuolė
Šiandien buvo Kodėl aš čia? diena. Viskas prasidėjo nuo to: vyko repeticija, kuriai vadovavo ir spektaklio vedančioji buvo vakarykštė gražuolė. Kas ten toliai... Ji visiems išaiškino savo darbus ir skaitė iš savo užrašų knygelės. Ir toliau tęsėsi fiziniai darbai ir artėjant spektaklio laikui po truputėlį visi "nurimo". Ir tada prasidėjo didysis teatro spektaklis, didysis ketvirtadienis, sugužėjo vaikai iš Kėdainių ir jie čia dūko, išdykavo nerimavo ir rimavo. Galų gale išėjo puikios, nuostabios nuotaikos, sėdo į savo autobusą ir nugužėjo namo.
P.S. ir vienas iš berniukų Aistis grojo būgnais nesustodamas, bandė užvest visą publiką

2019 m. lapkričio 6 d., trečiadienis

Metų rekordas

                                                      
2019-11-05
Metų rekordas - salė plyšo nuo žiūrovų antplūdžio. Bandysime susiųti. Buvo susirinkusi pati intelektualiausia Vilniaus publika. Žiūrovai buvo giliai sujaudinti ir net netekę amo. Žiūrovų pagrindinis klausimas buvo - kaip jūs sugalvojot sukurti tokį stebuklą? Mums pasiūlė šį spektaklį pavadinti atviros sielos. Spektaklis prasidėjo dideliais netikėtumais - pirmą kartą žiūrovams paruoštas toks sunkus kliūčių ruožas, kurį turėjo įveikti kiekvienas individualiai ir visiems tai pavyko. Vėliau pritrenkė mus tai, kad jie tiesiog pradėjo bėgioti laiptais nematydami. Vakarykštį spektaklį puikiai atspindi vieno žiūrovo nulipdytas kūrinys - lėktuvėlis. Tai buvo skrydis, kuris nunešė mus į giliausias sielos gelmes, mūsų sielos padanges ir žiūrovai ilgai nenorėjo leistis žemyn. Išėjo su skrydžio jausmu - pakylėti.
Nebijokite pakilti.
2019-11-06
Mūsų rytas prasidėjo naujo vairuotojo debiutu - jis išėjo į Naujojo teatro sceną štai taip. Beieškant darželio buvo apklausinėta pusė Vilniaus praeivių ir keletas Vilniaus autobusų vairuotojų, tikslas pasiektas - po ilgų klajonių darželis surastas! Jėga! Spektaklis parodytas! Mes kieti! Dėka mūsų klajonių, mūsų ausys išgirdo garsisto ūkio dalies vedėjo nuostabų aksominį balsą, kuris mums balso žinute uždainavo: Morkyte, agurkėli, kur jūūūūūūūūūūūūūūūūūūs! Šis rytas padėjo man suvokti, kad kuo daugiau gyvenime yra vingių - už kiekvieno vingio laukia staigi dovana. Ačiū!
Be kita ko šiandien taip pat vyko susirinkimų maratonas: bendras susirinkimas visų darbuotojų, vadybos ir menininkų. Bendrą susirinkimą kompozitorius pradėjo savo sukurtu kūriniu pianinui - ,,Upė“. Taip pat susirinkime buvo daug juoko, dainų ir sveikinimų. Vadybos susirinkime tikslinome repertuarą,12-ojo sezono, ir nutarėm, žiūrovų pageidavimu, rodyti spektaklius ir šeštadienį. Menininkų susirinkimas keistokai, kaip ir pritinka menininkams, baigėsi malda. Amen.
O darbo dienos pabaigoje vyko scenos kalbos užsiėmimai. Visi aktoriukai jau pasiruošę laukė dėstytojos, o ji per kamščius grūmėsi, stumdėsi, skubėjo ir vis dėl to atvyko. Prasidėjo viskas su daug improvizacijos, dėlionėmis ir žaidimais, na žinote - linksmai. O pabaigoje uždavė mums namų darbus ir pareiškė pasauliui, kuriame esame ir mes, - žaiskite, gyvenkite ir būkite laisvi, laisvi bent jau čia. Gyvenime jūs galite būti vienokie, o čia jūs galite būti laisvi. Ir tada jinai pagyrė vieną iš naujokų - Juozapą. Man buvo didelė garbė, nes dirbau su juo kartu poroje. Bet priešistorė tokia - kai buvome gavę užduotį, jis sakė - tu būk pirmas, o aš tave kartosiu. Aš sakau - ne, Juozapai, tu būk pirmas, nes man lengviau pajausti žmogų taip. Man buvo stebuklingas dalykas - paklausiau, ar moki eilėraštį ,,Eglutė skarota, eglutė žalia“? Atsakė, kad ne visą, tik fragmentus. Bet štai tas stebuklas - po visų daromų judesių prisiminė ir pasakė viską teisingai. Žodis žodin. Baigėsi etatiniu dėstytojos klausimu - jeigu turite klausimų - klauskite, o jei ne - neklauskite. Aišku, vienas uždavė, bet dar ne pabaiga. Viena iš porų, aktorė Svetlana ir Kristina, sakė eilėraštį apie du batus - kur viens dingo, viens ieško. Dėstytoja uždavė užduotį - erzinti pagrindinę vedančiąją. Ir dar buvo viena, kurie, žinoma, irgi tą patį eilėraštį pasirinko. Grįžus po visko, ta, kuri erzino savo partnerį, - bato nerado. Gražuolė su vienu batu. Visi pradėjo ieškoti,tik kitaip nei eilėraštyje - su viena akele kiekvienas. Kur tie batai, kur tie batai. O aš žinojau, nes pats ir paslėpiau tą batą. Ieškau kartu su visais - lankstausi, žiūrinėju, padedu. Ir staiga 2 silpniausios akutės palindo po kėde ir surado stebuklingą batelį. Svarbiausia jausti, o ne matyti.
 

2019 m. lapkričio 5 d., antradienis

Rašytojai rašytojai

2019-11-04 Pirmadienis...
Savaitės prasideda pojūčių spektakliu tamsoje „Kodėl aš čia?". Šiandieną teatre svečiuojasi dvyliktokai.
Olego komentaras: „jaunuoliai buvo gerai nusiteikę, ramūs, geri. Vienas vaikinas po spektaklio visus net apsikabino, dvyliktokai žavėjo savo muzikalumu".

Rašytojas rašytojas
Tuo metu Naujojo teatro grupėje atsiskleidė poetų, rašančių akrostichu būrelis.
Viso ko pradininkas buvo Viačeslav (spektaklio #Vaižgantas Rašytojas Rašytojas), sudėjęs štai tokias eiles:

Kai balsas tyras ir švelnus,
O judesiai, kaip lapės, dailūs.
Tavo pasaulis toks gražus -
Ramus, kaip tavo visos dainos.
Yra vilties, kad tai tiesa,
Nors aš tavęs ir nepažįstu.
Ar taip yra? Na, nežinia. Juk aš kol kas prieit nedrįstu.
(c)