Gerumo diena

Lapkričio 9 diena.
Šiandien rodėm vaikučiams ir jų artimiesiems spektaklį "Gerumo pasaka" net du kartus rekordiniam žiūrovų skaičiui Kamerinėje Naujojo teatro salėje. Spektaklio metu pasveikinom mūsų mylimą garso, šviesų operatorių Darių P. gimtadienio proga, mat gerumas - tai ir dovana, ir šypsena, ir dėmesys artimam.
Vakare, kai užgeso žiburių šviesa, atėjo lėlytė juoda paslapčia; matavosi rūbus slapčia. Buvo jau baisiai straina, bet įlindo nejučia. Liūtas jai labiausiai tiko ir pritiko ir patiko. Net riaumoti ji pradėjo. Kitas rūbas stebuklingas - Elfų kostiumas didingas. Jis jai tiko dar labiau, džiaugėsi linksma jinai, tik kurpaitė badė pirštą , mažąjį kojytės pirštą kažkokia baisi viela, bet tai ne bėda, kroksus rožinius Svetlana pažadėjo jai atnešt staiga. Štai ir pasakos pabaiga. Ji - tai mūsų mylima, žavingoji Kristina Ša... Ji eiliuoja nuostabiai, juokiasi gana garsiai, džiaugiasi visais visais , sako, kad net depresuoja dažnai, todėl valgo labai, bet į kostiumą lėlytės įlindo tikrai.
P.S. Dėkojam Eglei Gud. už kostiumus, taip mus labai pradžiuginusius, šviesos ir laimės mums suteikusius, nepakartojamus, gražius, šiltus ir labai jau jaukius. Tariam didelis Jums Ačiū už tai, būkit laiminga tikrai. Naujojo teatro kolektyvas mylės Jūs amžinai.

Repeticijos

Šiandien buvo dvi repeticijos:
Pirmoji - Alter Ego. Įvedėme naujus aktorius - Deimantą G. ir Tomą J.
Antroji - Kanarėlės pranašystė. Repetavom O. Milašiaus eiles:
"...Ir kokią turėjom teisę šiame pasaulyje neištarti žodžių, kuriuos mums šnabždėjo meilės išmintis..." (Svetlana)
"... Šį vakarą dar leiskite man jus vadinti savo mirusiąją ..." (Žydrūnė)

Kėdainiai ir ko.

Olego komentaras:

Vakarykštė gražuolė

Šiandien buvo Kodėl aš čia? diena. Viskas prasidėjo nuo to: vyko repeticija, kuriai vadovavo ir spektaklio vedančioji buvo vakarykštė gražuolė. Kas ten toliai... Ji visiems išaiškino savo darbus ir skaitė iš savo užrašų knygelės. Ir toliau tęsėsi fiziniai darbai ir artėjant spektaklio laikui po truputėlį visi "nurimo". Ir tada prasidėjo didysis teatro spektaklis, didysis ketvirtadienis, sugužėjo vaikai iš Kėdainių ir jie čia dūko, išdykavo nerimavo ir rimavo. Galų gale išėjo puikios, nuostabios nuotaikos, sėdo į savo autobusą ir nugužėjo namo.
P.S. ir vienas iš berniukų Aistis grojo būgnais nesustodamas, bandė užvest visą publiką

Metų rekordas

                                                      

2019-11-05

Metų rekordas - salė plyšo nuo žiūrovų antplūdžio. Bandysime susiųti. Buvo susirinkusi pati intelektualiausia Vilniaus publika. Žiūrovai buvo giliai sujaudinti ir net netekę amo. Žiūrovų pagrindinis klausimas buvo - kaip jūs sugalvojot sukurti tokį stebuklą? Mums pasiūlė šį spektaklį pavadinti atviros sielos. Spektaklis prasidėjo dideliais netikėtumais - pirmą kartą žiūrovams paruoštas toks sunkus kliūčių ruožas, kurį turėjo įveikti kiekvienas individualiai ir visiems tai pavyko. Vėliau pritrenkė mus tai, kad jie tiesiog pradėjo bėgioti laiptais nematydami. Vakarykštį spektaklį puikiai atspindi vieno žiūrovo nulipdytas kūrinys - lėktuvėlis. Tai buvo skrydis, kuris nunešė mus į giliausias sielos gelmes, mūsų sielos padanges ir žiūrovai ilgai nenorėjo leistis žemyn. Išėjo su skrydžio jausmu - pakylėti.

Nebijokite pakilti.

2019-11-06

Mūsų rytas prasidėjo naujo vairuotojo debiutu - jis išėjo į Naujojo teatro sceną štai taip. Beieškant darželio buvo apklausinėta pusė Vilniaus praeivių ir keletas Vilniaus autobusų vairuotojų, tikslas pasiektas - po ilgų klajonių darželis surastas! Jėga! Spektaklis parodytas! Mes kieti! Dėka mūsų klajonių, mūsų ausys išgirdo garsisto ūkio dalies vedėjo nuostabų aksominį balsą, kuris mums balso žinute uždainavo: Morkyte, agurkėli, kur jūūūūūūūūūūūūūūūūūūs! Šis rytas padėjo man suvokti, kad kuo daugiau gyvenime yra vingių - už kiekvieno vingio laukia staigi dovana. Ačiū!

Be kita ko šiandien taip pat vyko susirinkimų maratonas: bendras susirinkimas visų darbuotojų, vadybos ir menininkų. Bendrą susirinkimą kompozitorius pradėjo savo sukurtu kūriniu pianinui - ,,Upė“. Taip pat susirinkime buvo daug juoko, dainų ir sveikinimų. Vadybos susirinkime tikslinome repertuarą,12-ojo sezono, ir nutarėm, žiūrovų pageidavimu, rodyti spektaklius ir šeštadienį. Menininkų susirinkimas keistokai, kaip ir pritinka menininkams, baigėsi malda. Amen.

O darbo dienos pabaigoje vyko scenos kalbos užsiėmimai. Visi aktoriukai jau pasiruošę laukė dėstytojos, o ji per kamščius grūmėsi, stumdėsi, skubėjo ir vis dėl to atvyko. Prasidėjo viskas su daug improvizacijos, dėlionėmis ir žaidimais, na žinote - linksmai. O pabaigoje uždavė mums namų darbus ir pareiškė pasauliui, kuriame esame ir mes, - žaiskite, gyvenkite ir būkite laisvi, laisvi bent jau čia. Gyvenime jūs galite būti vienokie, o čia jūs galite būti laisvi. Ir tada jinai pagyrė vieną iš naujokų - Juozapą. Man buvo didelė garbė, nes dirbau su juo kartu poroje. Bet priešistorė tokia - kai buvome gavę užduotį, jis sakė - tu būk pirmas, o aš tave kartosiu. Aš sakau - ne, Juozapai, tu būk pirmas, nes man lengviau pajausti žmogų taip. Man buvo stebuklingas dalykas - paklausiau, ar moki eilėraštį ,,Eglutė skarota, eglutė žalia“? Atsakė, kad ne visą, tik fragmentus. Bet štai tas stebuklas - po visų daromų judesių prisiminė ir pasakė viską teisingai. Žodis žodin. Baigėsi etatiniu dėstytojos klausimu - jeigu turite klausimų - klauskite, o jei ne - neklauskite. Aišku, vienas uždavė, bet dar ne pabaiga. Viena iš porų, aktorė Svetlana ir Kristina, sakė eilėraštį apie du batus - kur viens dingo, viens ieško. Dėstytoja uždavė užduotį - erzinti pagrindinę vedančiąją. Ir dar buvo viena, kurie, žinoma, irgi tą patį eilėraštį pasirinko. Grįžus po visko, ta, kuri erzino savo partnerį, - bato nerado. Gražuolė su vienu batu. Visi pradėjo ieškoti,tik kitaip nei eilėraštyje - su viena akele kiekvienas. Kur tie batai, kur tie batai. O aš žinojau, nes pats ir paslėpiau tą batą. Ieškau kartu su visais - lankstausi, žiūrinėju, padedu. Ir staiga 2 silpniausios akutės palindo po kėde ir surado stebuklingą batelį. Svarbiausia jausti, o ne matyti.

 

Rašytojai rašytojai

2019-11-04 Pirmadienis...
Savaitės prasideda pojūčių spektakliu tamsoje „Kodėl aš čia?". Šiandieną teatre svečiuojasi dvyliktokai.
Olego komentaras: „jaunuoliai buvo gerai nusiteikę, ramūs, geri. Vienas vaikinas po spektaklio visus net apsikabino, dvyliktokai žavėjo savo muzikalumu".

Rašytojas rašytojas

Tuo metu Naujojo teatro grupėje atsiskleidė poetų, rašančių akrostichu būrelis.
Viso ko pradininkas buvo Viačeslav (spektaklio #Vaižgantas Rašytojas Rašytojas), sudėjęs štai tokias eiles:

Kai balsas tyras ir švelnus,
O judesiai, kaip lapės, dailūs.
Tavo pasaulis toks gražus -
Ramus, kaip tavo visos dainos.
Yra vilties, kad tai tiesa,
Nors aš tavęs ir nepažįstu.
Ar taip yra? Na, nežinia. Juk aš kol kas prieit nedrįstu.
(c)

Apie vaikystę ir paukštelius

Spalio 28 d. (pirmadienis)

Savaitė prasidėjo šventinio spektaklio „Skersgatvio pasaka“ repeticija. Naujus vaidmenis ruošia net trys aktorės: dvi Ledo gėlės - Marija ir Ina; ir Dama iš seno portreto - Kristina Ša. Bendromis aktorių pastangomis prisiminėme visą spektaklio eigą. Po kartą scenoje pabuvo abi gėlės, viena kitai padėjo, visus scenoje žavėjo ir žydėjo.

Spalio 29 d. (antradienis)

Šią dieną vyksta scenos kalba (dėstytoja – Rita J.). Trumpam visi grįžome į vaikystę, žaidėme lėktuvėlius. Vieni kitiems žiūrėdami į akis prisipažinome, kaip mes mėgstame žaisti su meškučiais, o galiausiai vieni kitus “apsvaidėme” vaikiškais eilėraštukais apie batukus, eglutes ir sniego senius Besmegenius.

Vakare vaikystę teko pamiršti – vyko spektaklis “Kodėl aš čia?” po jo aktoriai dar ilgai jį aptarinėjo ir namo visai neskubėjo.

Spalio 30 d. (trečiadienis)

Trečiadieniai teatre paskirti vadybininkams – visi susirinko nuo ankstaus ryto, šią dieną taip pat vyko ir vadovų susirinkimas, kuriame buvo aptarti ir prisiminti visi Naujojo teatro rėmėjai ir partneriai. Nuo šiol jie turi ir atskirą skiltį mūsų puslapyje, juos rasite informacijoje „Apie teatrą“.

Vakare vyko pojūčių spektaklis tamsoje „Kodėl aš čia?“ pradinių klasių mokytojoms. Dalyvės sužavėjo visus aktorius savo muzikalumu.

Aktoriai - Paukšteliai

Spalio 31 d. (ketvirtadienis)

Šiandieną vyko aktorinio meistriškumo mokytojai (dėstytoja Jūratė V.). Šio užsiėmimo metu trumpam persikūnijome į įvairiausius gyvūnėlius. Artūras, Božena, Kristina G., Marija, Olegas virto keturkojais, o štai Svetlana užsiaugino sparnus ir tapo paukšteliu. Vakare paukštelių tema tęsėsi, vyko naujo spektaklio „Kanarėlės pranašystė“ repeticija. Ją užbaigėme su sutartine „Broli Jonai“, kurią skyrėme,  vis tik ne Jonui, o Broliui Arūnui.

Kaip nepatogu...

Dvi dienas mūsų teatro vyriausiasis virėjas (akt. Olegas) su dviem savo padėjėjomis (akt. Kristina  G. ir Šviesa)pasakojo vaikams, mokytojoms, vaikų tėveliams ir jų artimiesiems  įdomią, nuotaikingą istoriją apie daržoves. Juoko čia ištiesų netrūksta, o ir vaikų emocijų taip pat. Rodėm ne tik Lietuvos sostinėje Vilniuje,  bet nuvykom ir į Veiverius. Beje, gastrolių metu aplankome artimiausiai gyvenančius mūsų teatro darbuotojus, t. y. jų tėviškę. Šį kartą apsilankėme aktorės Kristinos G. namuose, kur jos mamytė pradžiugino tokiu vaišingumu, kokio jau seniai nesame regėję... o mūsų vairuotojas Aleksandras net nedrįso eit vidun ir vis kartojo: "kaip nepatogu.,,, kaip nepatogu..."